2018 m. gruodžio 14 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis dalyvavo Vyriausybės komisijos, skirtos ilgalaikiam ir tvariam viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimui užtikrinti iki 2025 m., posėdyje, kuris vyko Vyriausybės rūmuose. Posėdyje dalyvavo ministrai, viceministrai, įvairių Seimo frakcijų nariai, profesinių sąjungų, savivaldybių ir kitų organizacijų atstovai.
Vykstantis mokytojų streikas ir savaitgalį praėjęs didžiulis profesinių sąjungų mitingas prie Vyriausybės atskleidė viešojo sektoriaus finansavimo problemas, kai nepaisant nuolatos augančio Lietuvos ūkio ir didėjančių biudžeto pajamų, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai neauga arba auga nepakankamai.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pakvietė profesines sąjungas, Seimo narius, savivaldybes sutarti dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo didinimo sistemos, kuri nebūtų politizuota, paragino kiekvieną savaitę rinktis į posėdį, kviečiant ekspertus „nuo kairės iki dešinės“, ir toliau posėdyje nebedalyvavo.
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, vedęs posėdį, atskleidė, kad Lietuvoje viešojo sektoriaus padėtis, kaip rodo statistika, nėra tokia bloga kaip daug kam atrodo. Viešojo sektoriaus darbuotojų, kaip rodo visi tarptautiniai tyrimai, pasak kanclerio, yra net per daug, todėl jų skaičių reikia mažinti. Mokytojų atlyginimai, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra daugmaž tokie patys t.y. truputį didesni už šalies vidutinį mėnesinį atlyginimą. Kalbos, kad mokytojų atlyginimai yra trečdaliu didesni už vidutinį atlyginimą, pasak jo, yra neteisingos, nes taip yra tik keliose Europos šalyse.
Švietimui irgi skiriama panašiai tiek pat lėšų kaip ir kitose Europos valstybėse. Skirtumas tik tas, kad Lietuvoje švietimo lygis yra žymiai žemesnis, nes moksleivių matematikos ir gamtos mokslų žinios yra ne tik vienos žemiausių Europoje, bet jau nusileidžia net Rusijos moksleiviams.
Laikinai einantis Švietimo ir mokslo ministro pareigas Rokas Masiulis nedrąsiai paprieštaravo, sakydamas, kad švietimui skirtos lėšos nepasiekia mokytojų ir ragino kartu su savivaldybėmis spręsti mokytojų atlyginimų problemą.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad padėtį viešąjame sektoriuje pagerins „optimizacija“, uždarant mažas mokyklas ir mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių visoje Lietuvoje. Jis papasakojo, kad prancūzams pradėjus keltis iš miestų gyventi į kaimo vietoves, Prancūzijos valdžia uždarė mažas kaimo mokyklėles ir pradėjo „transporto mazguose“ statyti naujas mokyklas ir kitas viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, nes paskaičiavo, kad taip bus pigiau nei išlaikyti senas mokyklėles.
Finansų ministro įkarštį atšaldė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, sakydamas, kad „optimizuojant“ reikia atsižvelgti ir į regioninę politiką, nes sutaupant vienoje vietoje galima kitoje vietoje prarasti daugiau. Tam pritarė ir savivaldybių asociacijos pirmininkė Roma Žakaitienė.
Seimas narys Algirdas Sysas prieštaravo Vyriausybės siūlymams didinti kintamąja atlyginimų dalį, nes tai leidžia vadovams skirti darbuotojams atlyginimą pagal principą „myliu – nemyliu“. Jo manymu, kintamoji dalis negali viršyti 20% viso mėnesinio atlyginimo. Įdomu, kad šie pasiūlymai prieš posėdį buvo nusiųsti Seimo nariams, tačiau profesinių sąjungų atstovai jų negavo.
Vyriausybės kancleriui pasiūlius aptarti bazinio pareiginės algos didinimo eigą, profesinės sąjungos ragino apie tai ne diskutuoti, o vykdyti Seimo įsipareigojimą iki 2020 m. atstatyti ikikrizinį dydį, kuris 2008 m. per krizę buvo sumažintas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis pasakė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai turi būti automatiškai indeksuojami tokiu dydžiu, kokia numatoma kitų metų infliacija, nes jei atlyginimai yra didinami mažiau nei auga infliacija, jie iš tiesų ne auga, o mažėja. Dėl tolimesnio atlyginimų didinimo galima tartis, sudarant nacionalines, šakos ir įmonių kolektyvines sutartis, atsižvelgiant į Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, ekspertų vertininimus, Vyriausybės prioritetus ir kt.
Jis ragino ministerijų vadovus remti šakos ir įmonių kolektyvinių sutarčių sudarymą, nes valstybė yra ketvirtadalio Lietuvos darbuotojų darbdavys, o viešąjame sektoriuje, kaip atskleidė Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, dirba 365 000 darbuotojų, iš kurių pusė t. y. 187 000 drbuotojų savivaldybių įstaigose ir įmonėse.
Išklausius įvairias posėdžio dalyvių nuomones, Vyriausybės kancleris pritarė tokiam indeksavimui ir šakos bei kolektyvinių sutarčių pasirašymo skatinimui. Apibendrindamas jis pasakė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų algos turi būti didinamos ne tik ieškant „vidinių rezervų“ t. y. atleidžiant darbuotojus, bet ir papildomai skiriant lėšų. Jo nuomone, būtina priimti ir „greitus sprendimus“, nes darbuotojai negali ilgai laukti, ir „sisteminius sprendimus“, kurie iš esmės pakeistų dabartinę tvarką ir užtikrintų tvarų viešojo sektoriaus funkcionavimą.
Deividas Matulionis pranešė, kad kitą penktadienį vyksiančiam posėdžiui bus pateiktos Europos komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas Lietuvai, kad būtų galima apsispręsti kuria kryptimi turi vystytis Lietuvos viešasis sektorius ir kurias šalis pasirinkti pavyzdžiu Lietuvai.