2024 m. gruodžio 12 d. nauja Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos Vyriausybė paskelbė savo veiklos programą, pagal kurią ji dirbs ateinančius ketverius metus.
Šioje išsamioje programoje yra nemažai profesinėms sąjungoms svarbių nuostatų dėl streikų liberalizavimo, socialinio dialogo stiprinimo, viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimo ir paslaugų plėtros, švietimo, medicinos paslaugų privatizavimo stabdymo, socialinės nelygybės ir kainų mažinimo, progresinių mokesčių įvedimo, teisės lengviau pasitraukti iš privačių pensijų fondų ir kt.
Skaityti žemiau.
6. Mokesčių sistema bus efektyvi, skaidri ir socialiai teisinga. Didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, apmokestinsime progresiniais tarifais, siekdami apsaugoti mažų pajamų gavėjus nuo papildomų mokesčių ir užtikrinti mokesčių sistemos konkurencingumą.
7. Stiprinsime socialinį dialogą ir skatinsime socialinius partnerius susitarti dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio.
8. Didinsime valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Stabdysime sveikatos paslaugų privatizaciją.
Sureguliuosime pelno siekiančių švietimo įstaigų veiklą, taikydami joms tokius pat reikalavimus kaip ir valstybinėms švietimo įstaigoms.
13. Įkursime kelių fondą./…/ Stabdysime AB „Lietuvos paštas“ paslaugų privatizaciją./…/ Plėsime tarpmiestinių autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą.
14. Sieksime prieinamos šilumos kainos visiems./…/Elektros rinkoje esantiems vartotojams užtikrinsime galimybes greitai ir netrukdomai keisti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ar sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu.
53. Priimsime socialinio verslo įstatymą, įkursime socialinio verslo tarybą ir užtikrinsime, kad socialinis verslas būtų įtrauktas į visus strateginius šalies dokumentus, ES finansinio periodo ir pagalbos ekonomikai planus. Šiomis ir kitomis priemonėmis plėsime socialinės ekonomikos apimtį Lietuvoje.
58. Skirsime daugiau institucinių resursų, kad būtų užkirstas kelias stambių rinkos dalyvių karteliniams susitarimams ir kad tokie susitarimai būtų operatyviai atskleidžiami, neleidžiant rinkos dalyviams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.
Vyriausybė žada keisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad būtų atsižvelgiama ne tik į mažiausios kainos ir kokybės, bet ir į socialinius kriterijus.
109. Atnaujinsime pirkimų taisykles: peržiūrėsime ir papildysime aplinkosaugos, regioninės plėtros, socialinius ir sveikatos kriterijus. Naudingiausio pasiūlymo sąvokos apibrėžimą būtina tobulinti: vertinant pasiūlymo naudingumą, turi būti paisoma gyvavimo ciklo išlaidų ir tausios plėtros reikalavimų.
110. Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą.
111. Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų, nepaisant šių pajamų šaltinio, dydžiu. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo.
113. Peržiūrėsime mokestines lengvatas. Didelė dalis šių lengvatų yra reikalingos, nes leidžia didinti „į rankas“ gaunamas pajamas mažiausiai uždirbantiems asmenims, bet kai kurios lengvatos yra nepagrįstos ir iškreipia mokestinės politikos teisingumą.
114. Pasisakome už mokesčių politikos derinimą ES lygmeniu. Skirtingas apmokestinimo teisinis reguliavimas, daugybė skirtingų lengvatų ir išimčių ES valstybėse narėse – visa tai nepadeda kovoti su „mokesčių rojumi“ ir mokesčių vengimu bei agresyviu jų planavimu.
114. Pasisakome už mokesčių politikos derinimą ES lygmeniu. Skirtingas apmokestinimo teisinis reguliavimas, daugybė skirtingų lengvatų ir išimčių ES valstybėse narėse – visa tai nepadeda kovoti su „mokesčių rojumi“ ir mokesčių vengimu bei agresyviu jų planavimu.
115. Sieksime ES lygmeniu susitarimo dėl esminių mokestinių principų, mokesčių dydžių ribų ir bendros lengvatų ir išimčių politikos, taip užkardant paskatas mokestinei migracijai, mokesčių vengimui, pinigų plovimui. Taip pat remsime ES iniciatyvas dėl papildomų mokestinių šaltinių.
116. Sieksime, kad tarptautinės korporacijos mokėtų mokesčius ne ten, kur yra oficialiai registruotos jų būstinės, o ten, kur vykdo savo realią veiklą.
122. Stiprinsime kolektyvinius darbo santykius, darbuotojų teises, peržiūrėdami Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, pirmenybę teikdami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių, įskaitant netipines užimtumo formas, pusės, teisių apsaugai.
123. Skatinsime darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais, pavyzdžiui, sudarydami galimybes perkančiajai organizacijai įtraukti į kriterijus kolektyvinės sutarties reikalavimą. Inicijuosime šakinių kolektyvinių sutarčių atsiradimą. Skatinsime kolektyvinius susitarimus dėl suminės darbo laiko apskaitos ir pamaininio darbo įmonėse ir sektoriuose.
124. Stiprinsime Trišalės tarybos institutą, įgalindami socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas) dalyvauti priimant sprendimus, pavyzdžiui, planuojant ir įgyvendinant pagrindines šalies reformas, nustatant migracijos kvotas ir panašius sprendimus.
125. Stiprinsime darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose, diegsime socialines inovacijas kovai su mobingu darbo vietoje. Stiprinsime Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) galias, įskaitant teisę tikrinti darbo vietas be išankstinio įspėjimo.
126. Darbo ginčų komisijoms suteiksime daugiau savarankiškumo, atskirsime jas nuo Valstybinės darbo inspekcijos ir nustatysime tiesioginį pavaldumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
127. Kovosime su nelegaliu darbu. Į kovą su nelegaliu darbu skatinsime aktyviau įsitraukti profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, bendruomenes.
128. Koreguosime nedarbo draudimo sistemą. Nedarbo išmokų dydis, sąlygos ir terminai turi atitikti darbo ieškančiųjų poreikius, kad jie galėtų tinkamai pasirengti darbo rinkai, būti ekonomiškai aktyvūs, kad apsaugotume juos nuo skurdo rizikos.
129. Vykdysime įsipareigojimus didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, tai numatant kolektyvinėse sutartyse, ir tobulinsime bazinio dydžio indeksavimo formulę.
Labai svarbus profesinėms sąjungoms yra Vyriausybės pažadas liberalizuoti streikus, taip gerinant jų derybines pozicijas!!!
133. Persvarstysime ir liberalizuosime streikų tvarką, kuri šiuo metu – griežčiausia ES, ieškosime galimybių, kad kiekvienos valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės valdyboje atsirastų darbuotojų atstovas, atitinkantis valdybos nariams keliamus kompetencijos reikalavimus. Įteisinsime atsakomybę už profesinių sąjungų persekiojimą ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
135. Tobulinsime socialinės paramos išmokų apskaitos rodiklių indeksavimo tvarką, kad ji labiau atspindėtų gyvenimo lygio pokyčius šalyje. Sieksime, kad su šiais rodikliais susietų socialinės paramos išmokų dydžiai nuosekliai artėtų prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD).
136. Asmenims su negalia, pensinio amžiaus žmonėms, kurie neįgijo būtino stažo socialinio draudimo pensijai, sieksime laipsniškai didinti šalpos pensijų bazę iki MVPD.
137. Siekdami mažinti socialinę atskirtį, keisime pašalpos dydžio skaičiavimo kriterijų ir ekvivalentines skales. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme kelsime šeimos turimo turto vertės normatyvą.
139. Sieksime panaikinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatą, kad asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o užimti pagal individualią veiklą asmenys – uždirbti ne mažiau nei minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Neapmokestinamųjų pajamų dydis kasmet didės, siekiant jį maksimaliai priartinti prie MMA.
Vyriausybės programoje taip pat parodytas dėmesys socialinių darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygoms gerinti.
146. Kursime saugias darbo sąlygas socialiniams darbuotojams, rūpinsimės derama jų kvalifikacija ir atlygiu. Stiprinsime socialinių darbuotojų profesinę savivaldą, sukursime socialinių paslaugų darbuotojų saugos standartą ir užtikrinsime, kad jis veiktų visoje Lietuvoje, grąžinsime 30 proc. darbo užmokesčio priedą darbuotojams, kuriems nustatytas minimalus darbo užmokesčio koeficientas.
152. Sieksime sugrąžinti aštuonioliktosios Vyriausybės panaikintą nuostatą, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo. Mažindami pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydį artinsime prie MVPD.
154. Panaikinsime automatinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą. Kiekvienam sudarysime galimybes neribotam laikui sustabdyti antrosios pensijų pakopos įmokų pervedimą, sulaukusiems pensinio amžiaus žmonėms sudarysime galimybes laisvai pasirinkti pensijų fondų išmokų formas.
155. Artinsime Lietuvos pensijų kaupimą prie tvarių, vakarietiškų sistemų modelių, nukreipdami valstybės prioritetus į profesinių fondų plėtrą. Darbdavius skatinsime aktyviau dalyvauti pensijų kaupime.
Vyriausybė atkreipė dėmesį į Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų problemas, kurie siekia pensinio amžiaus paankstinimo.
160. Tobulinsime valstybinių pensijų sistemą, spartinsime jų indeksaciją./…/ Sukursime papildomas socialines garantijas greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
183. Užtikrinsime didesnę finansinę paramą šeimoms: sieksime didinti vaiko priežiūros išmokas, didinsime vaiko pinigus, plėsime paramą didesnius socialinius įsipareigojimus turinčioms šeimoms – daugiavaikėms, vaikus su negalia auginančioms, vienišų tėvų šeimoms. Per kelerius metus įvesime nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą, svarstysime dalies būsto paskolos palūkanų kompensavimą gimus vaikui ar įsivaikinus. Plėsime regioninio būsto jaunoms šeimoms programą.
184. Mažinsime mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms ir sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose ir aktyvaus laisvalaikio organizavimą. Skatinsime įvairesnes vaikų priežiūros formas, įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas.
201. Plėsime universalią paramą kiekvienam vaikui, mažinsime mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms ir sudarysime galimybę dirbti abiem tėvams, užtikrindami jų mažamečiams vaikams tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose ir aktyvaus laisvalaikio organizavimą.
206. Įstatymu įtvirtinsime išmokų vaikams (vaiko pinigų) indeksavimo tvarką.
207. Užtikrinsime bazinių paslaugų šeimai paketo įgyvendinimą visose savivaldybėse ir visa apimtimi.
224. Užtikrinsime, kad privačios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, be papildomų priemokų teiktų ir visuomenei būtinas paslaugas, kai jų visa apimtimi negali suteikti viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
225. Sieksime panaikinti žalos be kaltės modelio privilegijas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir sieksime proporcingo draudimo įmokų mokėjimo.
232. Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas.
263. Sieksime tolygaus sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų didėjimo, užtikrinančio mediko profesijos patrauklumą. Peržiūrėsime medikų socialines garantijas nacionaliniu lygmeniu, skatinsime medikus dirbti viešajame sektoriuje, ypač tose vietose, kur jų labiausiai trūksta.
Mokytojus turėtų pradžiuginti Vyriausybės planai peržiūrėti ir stabdyti švietimo reformas, kurios ne padeda, o trukdo mokytojams gerai atlikti savo darbą.
271. Audituosime ir stabdysime karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai. Prieš imantis pokyčių, jiems būtina gerai pasirengti.
273. Privačioms švietimo įstaigoms, kurios gauna finansavimą iš valstybės, taikysime tokius pat kokybės ir kiekybės reikalavimus kaip ir valstybinėms.
280. Puoselėdami pagarbą mokytojo autoritetui, mažinsime jų darbo kontrolę ir biurokratinius reikalavimus.
297. Užtikrinsime, kad mokslininkų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimai būtų konkurencingi šalies darbo rinkoje.
Panašu, kad nauja Vyriausybė planuoja didinti darbuotojų iš užsienio įdarbinimą švietimo ir sveikatos srityse, nors ten dirbti yra taikomas privalomas valstybinės kalbos mokėjimas.
264. Įgyvendinsime Lietuvos ir užsienio slaugytojų, kito trūkstamo sveikatos sistemos personalo pritraukimo, išmaniųjų vidurinės grandies specialistų rengimo bei medicinos specialistų atliekamų funkcijų perskirstymo priemones. Keisime teisės aktus ir sudarysime sąlygas slaugytojų padėjėjus bei kitą sudėtingo mokymo nereikalaujantį medicinos personalą apmokyti darbo vietoje.
481. Užtikrinsime racionalią ir gerai kontroliuojamą migracijos politiką. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros sektoriuose, privačiame sektoriuje aštrėja darbuotojų trūkumo problema, todėl formuosime ilgalaikę ir nuoseklią darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo ir leidimų gyventi Lietuvoje suteikimo politiką, pirmenybę teikdami aukštos kvalifikacijos specialistams ir darbuotojams, kurių kompetencijų reikia įmonėms, kartu užkirsdami kelią dempingui, kurį lemia pigios darbo jėgos įleidimas į rinką.
482. Sukursime naujas ir efektyvinsime esamas imigrantų integracijos Lietuvoje programas. Į sprendimų dėl užsieniečių darbo leidimų išdavimo priėmimą įtrauksime savivaldybes.
Turėtų pagerėti kelininkų atlyginimai, nes Vyriausybė planuoja didinti finansavimą keliams.
541. Skirsime Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – KPPP) didžiąją dalį akcizo mokesčio pajamų, gautų už kelių transporto priemonių naudojamus degalus, ir visas pajamas iš atstuminės kelių rinkliavos sistemos.
542. Parengsime ir priimsime teisės aktus, kuriais bus sukurtas naujas Kelių fondas. Šio fondo paskirtis bus naujos valstybinės reikšmės kelių tinklo kelių infrastruktūros statybos finansavimas.
543. Peržiūrėsime ir atnaujinsime KPPP finansavimo modelį.
570. Plėsime viešojo transporto sistemą, sudarydami ir įteisindami svarbių tarpmiestinių regioninių maršrutų sąrašą. Užtikrinsime platų tarpmiestinio susisiekimo tinklą, valstybei kompensuojant tuos maršrutus, kurie yra nuostolingi.
Tiesa, reikia paminėti, kad Vyriausybės planams didinti mokesčius prieštarauja jos nuostatos plėsti Laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), kuriose verslas moka labai mažus mokesčius.
46. Kryptingai vystysime laisvąsias ekonomines zonas (toliau – LEZ) ir kitas pramonines teritorijas, užtikrindami išvystytų sklypų pasiūlą ir galimybes pasiūlyti investuotojams aktualius sprendimus.
47. Plėsime esamas ir steigsime naujas LEZ, siekdami tolygios regionų plėtros.
Visą Vyriausybės programą skaityti čia.