2024 m. balandžio 17 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis dalyvavo susitikime, kurį surengė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, kad būtų aptartas Gynybos mokestis.
Šiame susitikime dalyvavo Seimo pirmininkė, Krašto apsaugos. Ekonomikos ir inovacijų ir Užsienio reikalų ministrai, Finansų viceministras, Lietuvos Prezidento patarėjas gynybos klausimams, opozicinių Seimo partijų, darbdavių, profesinių sąjungų ir kiti atsakingų institucijų atstovai.
Ministrė Pirmininkė atskleidė, kad Lietuvos Konstitucinis teismas nepalankiai žiūri tokius mokesčius, kaip Gynybos mokestis, kai gautos pajamas patenka ne į biudžetą, o skiriamos tam tikram tikslui. Tačiau Ministrė Pirmininkė pareiškė turinti viltį, kad Konstitucinis teismas supras, kad valstybės gynyba kaimynystėje vykstant karui, yra svarbi priežastis padaryti išimtį, nes jau dabar yra įteisintas atskiras mokestis LRT veiklai išlaikyti.
Naujas Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pristatė naujus Gynybos mokesčio panaudojimo planus, teigdamas, kad dabar gautų lėšų paskirstymas bus labiau subalansuotos.
Svarbiausias skirtumas, lyginant su ankstesniu planu buvo tai, kad ketinama nuo 2 mlrd. eurų iki 0.5 mlrd. eurų sumažinti lėšas tankų pirkimui ir bus perkama nebe 41, o 14 tankų. Didžiąją dalį likusių lėšų planuojama skirti priešlėktuvinei ir priešraketinei gynybai stiprinti. Jei dabar savo veiksmingumą Ukrainoje parodžiusios priešraketinės NASAMS sistemos gina tik Šiaulių regioną, kuriame yra karinis Zoknių oro uostas su NATO šalių naikintuvais, tai po planuojamų įsigijimų tokią gynybą dar turės Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Be NASAMS sistemų bus perkamos trumpesnio nuotolio ir pigesnės priešlėktuvinės sistemos dronams naikinti.
R. Garuolis paprašė atsakyti į darbuotojus jaudinantį klausimą ar iš gynybos mokesčio bus finansuojama civilinė sauga, infrastruktūra gyventojų evakuacijai, regioninių ligoninių paruošimas karo atvejui ir gynybinių įtvirtinimų statyba.
I. Šimonytė atsakė, kad civilinė sauga bus finansuojama iš kitų lėšų, bet problema yra ta, kad už tai didžia dalimi yra atsakingos savivaldybės, kurios nori šią pareigą pasidalinti su Vyriausybe ir tam gauti iš jos lėšų. Todėl šios infrastruktūros kūrimas stringa.
L. Kaščiūnas atsakė, kad jau dabar yra skirtos lėšos gynybinių įtvirtinimų statybai, kuri prasidės šį rudenį, ir pasidžiaugė, kad Lietuvos verslas galės iš to užsidirbti.
Finansų viceministras D. Sadeckas pristatė profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų susitarimus dėl Gynybos mokesčio, pažymėdamas žalia spalva mokesčių pataisas, kurioms abi pusės pritarė, geltona spalva tas, dėl kurių galima diskutuoti, ir raudona spalva tas, kurioms viena ar kita pusė nepritarė.
Profesinės sąjungos ir darbdaviai neprieštaravo, kad pelno mokestis būtų padidintas nuo 15 proc. iki 16 proc., mažoms įmonėms nuo 5 proc. iki 10 proc. per du metus padidinant mokestį po 2.5 proc. kasmet, o individualios veiklos ir verslo liudijimai – 1 proc. Toks mokesčių padidinimas padėtų surinkti 215 mln. eurų.
Vyriausybė dar norėtų surinkti 150 mln. eurų iš savivaldybių, kurių biudžeto pajamos dėl augančių atlyginimų didėjo dvigubai sparčiau nei valstybės biudžeto pajamos. Toks nedidelis apmokestinimas savivaldybių biudžeto pajamų augimo nesustabdytų.
Šios lėšos būtų surinktos 2025 metais.
Socialdemokratų atstovė Seimo narė D. Šakalienė palaikė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymą grąžinti pelno mokestį į ankstesnį 20 proc. dydį.
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis pasiūlė padidinti alkoholio ir rūkalų akcizus, o gautas lėšas skirti gynybai stiprinti.
R. Garuolis pažymėjo, kad nors toks pasiūlymas Trišalėje tarybos darbo grupėje dėl gynybos mokesčio nebuvo svarstomas, bet Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, pasitarusi su savo nariais, galėtų jam pritarti. Priminęs, kad atlyginimų didinimas didina biudžeto pajamas, R. Garuolis pareiškė turintis viltį, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai bus didinami bent ne mažiau nei išaugo infliacija.
Ministrė Pirmininkė atsakė, kad infliacija Lietuvoje vis mažiau auga ir dabar ji yra mažiausia Europoje, o mokytojų atlyginimai jos valdymo metu augo sparčiau nei infliacija. Tiesa, ji nutylėjo, kad kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondai augo mažiau nei infliacija t. y. tų darbuotojų atlyginimai, nepaisant rekordinių biudžeto pajamų, realiai sumažėjo.
Ministrė Pirmininkė padėkojo susirinkusiems už pastabas ir pasiūlymus ir pažadėjo jų daugiau dėl Gynybos mokesčio nebetrukdyti.