Vokietijoje mokėsi profesinės sąjungos ,,Solidarumas” nariai

autorius Solidarumas
86872704 2748926881892959 438295253573697536 o

2020 m. vasario 17-19d. Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas” vienuolika atstovų lankėsi Vokietijoje, Herzogenrath (Nell Breuning Haus) kur dalyvavo Europos darbuotojų atstovavimo (EZA) seminare ir ERASMUS+ projekto veiklose.

 „Skaitmeninimas ir psichinis stresas darbo vietoje – apleistas socialinio dialogo aspektas?

Per pastaruosius penkerius metus dėl skaitmenizacijos situacija ypatingai greitaI keitėsi. Didėjo  įmonių darbo krūviai, taip pat su tuom susijęs psichologinis stresas ir tolesnės kvalifikacijos stoka yra suvokiami kaip problemos, galinčios kelti pavojų darbuotojų sveikatai ir ateities perspektyvoms.

Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad sveikata yra „visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena“. Psichinė sveikata svarbi norint mėgautis gyvenimu ir įveikti skausmą, nepasitenkinimą ir nusivylimus. Tai yra pozityvi gyvenimo jėga bei gilus tikėjimas mūsų orumu ir saviverte. Tačiau psichikos ligos yra gana paplitusios Vokietijoje. Koučingo ir mediacijos specialistė Angela C. Suchan-Reinhardt savo pranešime pateikė eilę skaičių. Psichikos ligomis sirgo 2018 m.: 27,8 % visų ligų susijusios su psichika, tai yra 17.800.000 žmonių. Psichikos ligos Europoje 2018 m.: tai yra  164.800.000 žmonių. Šių ligų priežąstys: laiko stygius, stresas, susvetimėjimas, baimės dėl ateities. Psichikos ligos 2018 m. Vokietijoje buvo sukeltos dėl:

  • Nerimo sutrikimai 21,4%
  • Depresija 11,8%
  • Priklausomybės ir narkotikai 3,5%
  • Obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai 4,0%
  • Psichozės 3,1%
  • Potrauminio streso sindromas 3,6%
  • Anoreksija 1,7% ir t.t.

„Protinio darbo krūvis yra visuma visų juntamų išorinių psichologinį poveikį turinčių veiksnių visuma“. Poveikį darbe ir darbo krūvį gali sukelti: darbo ar užduočių turinys, darbo organizavimas, socialiniai santykiai, darbinė aplinka.

Psichinė sveikata ir darbas Vokietijoje:

■ 90,1 mln. nedarbo dėl ligos dienų dėl psichinių negalavimų (dėl raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų – 124,8 mln. dienų)

■ Prastovų kaina: 13,3 mlrd. €

■ Nesukurta pridėtinės vertės: 22,8 mlrd. €

Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas seminare padarė pranešimą mobingo tema. Žemiau pateikiama pranešimo santrauka.

Ar Lietuvoje egzistuoja mobingas? Sprendžiant iš to, kad net neturime šiam reiškiniui specialaus termino, tikriausiai ne. Tačiau realybė liudija ką kitą. Aiškiausiai tai matosi, kai Lietuvos žmonės „balsuoja kojomis“ arba tiksliau emigruoja iš Lietuvos. 2018 m. birželį „Vilmorus“ atlikto tyrimo „Lietuvių migracijos priežastys“ rezultatai rodo, kad vertinant darbo santykių ir sociopsichologinės emigracijos priežastis, net 54,8 proc. respondentų įvardina nepagarbą darbuotojui; 62,1 proc. – aukštą streso lygį; 37,9 proc. nuopelnų neįvertinimą; 53 proc. nejautrumą darbuotojų asmeninėms problemoms; 61,7 proc. prastas karjeros galimybes.

MOBINGAS, štai tas tarptautinis terminas, kuris tiksliausiai apibūdina psichologinio smurto darbe veiksnius. Tai darbuotoją žlugdantis psichologinis spaudimas, jo ujimas. Apgalvotas, tikslingas, pasikartojantis neetiškas elgesys darbovietėje, siekiant auka pasirinktą bendradarbį parodyti menkesnį, nereikšmingą, nekompetentingą.

Tai nėra tik Lietuvos darbdaviams būdingas reiškinys, tačiau jo ignoravimas teisės aktuose šiandien sąlygoja nepasitikėjimą darbdaviais ir net įtampą visuomenėje.

Lietuvoje neturime/nėra ir atskiro darbo reglamentavimo, susijusio su psichine žmogaus sveikata darbe. Vis dėlto, Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Taigi jis yra atsakingas už profesines rizikas, pavyzdžiui, stresą darbe, o jei jis nevykdo savo pareigų….?

„Terorizuojamiems“ arba „ujamiems“ darbuotojams belieka kreiptis į profesines sąjungas. Situacija itin komplikuojasi, jei smurtautojas ir tiesioginis vadovas yra tas pats asmuo. Aukštesnio lygmens vadovai, turintys daugybę organizacinių rūpesčių, į situaciją ne retai net nesistengia gilintis. O kartais net sąmoningai ignoruoja šią iškreiptų santykių problemą. Jiems patogu tikėti tuo, kas jiems kalbama, nei gilintis kur faktai, o kur tik jų interpretacijos. Tad puolėjas, ypač jei jis eina vadovaujamas pareigas, gali jaustis gana saugiai ir nesąžiningais būdais atsikratyti tų, kurie jam asmeniškai trukdo arba yra „nepatogūs“.

Kaip rodo mūsų patirtis, labai dažnai darbdaviai mobingą arba psichologinį smurtą naudoja ir tokiais atvejais, kai nori atsikratyti darbuotoju, bet nenori mokėti išeitinių kompensacijų. Tokiu atveju, dirbantieji dažniausiai pasirenką išeiti iš darbo „savo noru“, nes retas turi žinių, emocinių, psichologinių ir finansinių galimybių pasipriešinti. Laimi darbdavys, nes darbuotojas praranda kompensaciją, nežinodamas kaip įrodyti mobingą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis: nuo 2017 m. vidurio iki 2018 m. vidurio 599.540 Lietuvos darbuotojai pakeitė darbo sutartis, ir tik apie 4.400 darbuotojų gavo išmokas už ilgalaikį, t. y. daugiau nei penkerių metų, darbą vienoje įmonėje, kurios mokamos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Šis faktas rodo, kad tik labai maža dalis darbuotojų pasinaudojo ilgalaikio darbo išmokomis, kurios pagal įstatymą turėtų būti jiems mokamos. Įmonėse ir įstaigose nuolat vyksta struktūriniai pokyčiai, restruktūrizacijos, reorganizacijos, optimizacijos – tai nuolatinis darbuotojų streso šaltinis.

Šiuo metu viešojoje erdvėje jau net atsiranda/pasigirsta nuomonė, kad dalinis stresas yra gerai, mat kelia darbuotojų efektyvumą!

Pastebėjome, kad 2018 m. 9.990 darbo sutarčių nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57straipsnis), o didžioji jų dalis -7.864 – dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Profesinių sąjungų pozicija ir siūlymai: nepaisant to, kad Lietuvoje yra sukurta gera teisinė bazė ginanti darbuotojo interesus, tačiau nei vienas teisės aktas neatlieka smurto ar streso darbe prevencijos, negarantuoja, jog teisės aktuose numatytos priemonės būtų efektyvios, o ne deklaratyvios.

SIŪLOME:

-Ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvenciją „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“.

-Pakeičiant / papildant Darbo kodekso 30 straipsnį ar / ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglamentuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones.

Tam, kad išvengtume psichologinio smurto darbe, pirmiausia darbuotojas turi aiškiai suprasti ko iš jo yra tikimasi. Kokie jo tikslai ir uždaviniai. Darbas turi būti aiškiai apibrėžtas ir darbuotojui turi pakakti kvalifikacijos pavestam darbui atlikti.

Taigi, įmonė ar įstaiga turi turėti kiekvienos pareigybės aprašymus, ir aiškias Darbo tvarkos taisykles, organizuoti mokymus darbuotojams ir vadovams.