2024 m. lapkričio 29 d. dvi didžiausios Italijos profesinės sąjungos CGIL ir UIL surengė 43 demonstracijas įvairiose šalies miestuose ir visuotinį vienos dienos streiką, kuris sutrikdė oro ir jūros uostų, viešojo transporto, mokyklų, gydymo įstaigų veiklą.
CGIL profesinės sąjungos vadovas Mauricijus Landinis ( Maurizio Landini) sakė: „Šie protestai nukreipti ne tik prieš Vyriausybę, bet ir prieš tuos verslininkus, vadybininkus ir įmones, kurie šiais metais uždirbo kaip niekada anksčiau“.
Tokiu būdu profesinės sąjungos protestavo prieš naujo valstybės biudžeto patvirtinimą, kuris numatė 24 mlrd. eurais sumažinti valstybės išlaidas. Streike, pasak organizatorių, dalyvavo daugiau nei 70 proc. visų Italijos darbuotojų.
Naują biudžeto projektą Italijos vyriausybė paruošė, palaikydama ES parengtą Italijos ekonomikos valdymo reformą, numatančią mažinti investicijas ir socialines išlaidas ateinančių septynerių metų laikotarpiu.
Profesinės sąjungos įspėja, kad dėl šių griežto taupymo priemonių nukentės darbuotojų perkamoji galia, išaugs nedeklaruotas, nelegalus ir darbas be garantijų, smarkiai mažės viešųjų paslaugų prieinamumas ir kokybė sveikatos priežiūros, švietimo, viešojo transporto ir kitose srityse.
Profesinės sąjungos reikalauja ne mažinti socialines išlaidas, o didinti biudžeto įplaukas, labiau apmokestinant didelį turtą, viršpelnius ir netikėtai gautus didelius pelnus, kurie atsirado ne dėl geresnės įmonės veiklos, o dėl netikėtai pasaulyje pakilusių ar verslininkų sukeltų kainų, ir pelno gauto iš išaugusių akcijų vertės.
Jos taip pat ragina mažinti ne mokesčių progresyvumą, o galimybes išvengti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo.
Skirti papildomas lėšas sveikatos priežiūros sistemai, socialinėms paslaugoms, nesugebančių savimi pasirūpinti asmenų pagalbai, švietimui ir moksliniams tyrimams.
Atnaujinti kolektyvines sutartis viešajame ir privačiame sektoriuose, kad jos didintų darbuotojų perkamąją galią, nukentėjusią dėl milžiniškos pastarųjų metų infliacijos, kurią didžia dalimi sukėlė godumo infliacija, kai verslininkai be pagrindo labai kėlė kainas.
Nuodugniai pertvarkyti pensijų sistemą, ją sustiprinant ir mokant keturioliktą pensiją.
Atmesti liberalų Monti -Fornero pensijų reformos projektą.
Didinti investicijas į pramonę ir paslaugų sektorius, kad būtų užtikrintas užimtumas, įskaitant draudimą lengvai atleisti iš darbo, darbo vietų kūrimas ir tvaraus ekonomikos augimo modelis.
Keisti įstatymus, kad būtų gerinama darbuotojų sveikatos apsauga darbe ir sumažintas darbas be garantijų, kurias turi darbuotojas, dirbantis nuolatinį samdomą darbą, t. y. trumpalaikis, nepilnos dienos, sezoninis darbas, darbas pagal iškvietimą internetinėse platformose, dirbant su verslo liudijimu, ir pn..
Atmesti visuomenės saugumo įstatymo pataisas, ribojančias konstitucinę žodžio laisvę.
Neatsižvelgus į streikuotojų reikalavimus Italijos profesinės sąjungos planuoja surengti jau ilgesnį visuotinį streiką šių metų gruodžio viduryje.