2013 m. spalio 29 d. „Crowne Plaza Vilniuje“ viešbučio konferencijų salėje buvo aptartos aktualios profesinės rizikos vertinimo problemos. Apie Europos kampanijos „Bendromis jėgomis mažinkime riziką darbe“ rezultatus Lietuvoje informavo Nerita Šot, Valstybinės darbo inspekcijos Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyriausioji specialistė. Konferencijoje buvo kalbėta apie saugos darbe ekonominį naudingumą, gerą praktiką, potencialiai pavojingus įrenginius, internetinę rizikos vertinimo priemonę, elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą.
Vertinant profesinę riziką ES šalyse labai svarbu įvertinti pcihosocialinę riziką, nes dėl patiriamų stresų darbe ženkliai išaugo darbuotojų profesinis sergamumas. Atskirai buvo akcentuota darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą.
Kalbant apie darbuotojų dalyvavimą svarbiausios yra 9 sritys:
1. Ar su darbuotojais konsultuojamasi ir jie įtraukiami į su jų darbu susijusį rizikos vertinimo procesą;
2. Ar darbuotojai yra išmokyti suprasti kaip taikyti bendruosius prevencijos principus rengiant sveikatą ir saugą užtikrinančias priemones;
3. Ar darbuotojai skatinami siūlyti idėjas, kaip pagerinti sveikatos ir saugos standartus;
4. Ar darbuotojai yra išmokyti pranešti apie pavojus sveikatai ir saugai ar priemonių darbuotojams apsaugoti nebuvimą;
5. Ar su darbuotojais konsultuojamasi ir jie įtraukiami rengiant instrukcijų, procedūrų, politikos ir kt. projektus;
6. Ar planuojant pokyčius konsultuojamasi su darbuotojais ir jie įtraukiami prieš patvirtinant galutines priemones;
7. Ar darbuotojai mokomi iniciatyviai ieškoti galimybių pagerinti sveikatos ir saugos užtikrinimo priemones;
8. Ar su darbuotojais konsultuojamasi ir jie įtraukiami parenkant įrankius, darbo įrangą ir asmenines apsaugos priemones prieš jas įsigyjant;
9. Ar preliminarūs sprendimai derinami su darbuotojais, siekiant gauti jų nuomonę, prieš priimant galutinį sprendimą;
Darbuotojų atstovų (profesinių sąjungų) vaidmuo dar svarbesnis:
1. Ar yra patvirtintos darbuotojų atstovų dalyvavimo procedūros;
2. Ar su darbuotojų atstovais konsultuojamasi visais su sveikatos ir saugos užtikrinimui susijusiais klausimais, įskaitant rizikos vertinimus, prevencijos priemones, darbuotojų, atsakingų už sveikatą ir saugą, paskyrimą, pirmąją pagalbą, mokymą sveikatos ir saugos srityje, naujos įrangos, technologijų diegimą ir kt;
3. Ar su darbuotojų atstovais konsultuojamasi ir jie įtraukiami rengiant instrukcijų, procedūrų, politikos ir kt. projektus;
4. Ar darbuotojų atstovai dalyvauja priimant sprendimus dėl sveikatos ir saugos darbe, pavyzdžiui, dalyvaujant patariamųjų ir sprendimų priėmimo grupių veikloje;
5. Ar saugos darbe atstovai kartu su vadovais aktyviai dalyvauja sveikatos ir saugos audituose;
6. Ar darbuotojų atstovai skatinami pranešti apie gerosios praktikos atvejus, kurie galėtų būti saugomi organizacijos duomenų bazėje;
7. Ar darbuotojų atstovai visais aspektais įtraukiami į incidentų tyrimą;
8. Ar darbuotojų atstovams įsiteikiamas apmokamas darbo laikas, kai jie svarsto klausimus ir bendrauja su darbuotojais, kuriems atstovauja;
9. Ar darbuotojų atstovams teikiama administracinė pagalba, siekiant užtikrinti visapuisę paramą jiems vykdant savo funkcijas;
10. Ar darbuotojų atstovai yra tinkamai susipažinę su bendraisiais prevencijos principais ir jų taikymu darbo vietoje. Ar darbuotojų atstovaimokomi, kaip tobulinti savo atstovavimo įgūdžius;
Daugiau informacijos galima rasti Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) interneto svetainėje http://osha.europa.eu ir http://www.healthy-workplaces.eu/lt/
Vyr teisininkas P.Grėbliauskas 8686 17391