2023 m. gegužės 16 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Dariui Vedrickui pasiūlymus dėl Socialiai atsakingų viešųjų pirkimų gairių, kurias dabar svarsto atsakingos valstybės institucijos.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Dariui Vedrickui
DĖL SOCIALIAI ATSAKINGŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ GAIRIŲ
Socialiai atsakingų viešųjų pirkimų (SAVP) gairės yra rekomendacinio pobūdžio todėl ar bus įgyvendinami SAVP gairėse nustatyti tikslai priklauso nuo perkančios organizacijos geranoriškumo.
Todėl siūlome SAVP gairėse numatytas priemones įtraukti į atitinkamus įstatymus, kad jos taptų prioritetiniais kriterijais vykdant viešuosius pirkimus.
SAVP gairėse nėra nustatytas europinio socialinio dialogo kriterijus. Socialinis dialogas yra veiksminga priemonė, kuri padeda pasiekti SAVP gairėse nurodytų remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir kt. SAVP gairėse paminėtų kriterijų įgyvendinimą.
Socialinio dialogo svarbą supranta ir Europos Sąjungos (ES) institucijos ir ES valstybės -narės, priėmusios 2024 m. įsigaliosiančią ES direktyvą Dėl minimalios algos, kuri numato siekti, kad kolektyvinės sutartys aprėptų 80 proc. visų darbuotojų. Pagal kolektyvinių sutarčių aprėptį Lietuva dabar yra vienoje iš paskutinių vietų ES.
Todėl siūlome europinio socialinio dialogo kriterijų įtraukti į SAVP gairių kriterijų sąrašą, nes tai paskatintų europinio socialinio dialogo plėtrą Lietuvoje, ypač privačiose įmonėse ir ES direktyvos Dėl minimalios algos tikslų įgyvendinimą.
Dabartinė viešųjų pirkimų tvarka neskatina darbdavių rūpintis savo darbuotojais, nes tai mažina jų galimybes konkuruoti su įmonėmis, kurios dėl to, kad neskiria lėšų sudaryti darbuotojams deramas darbo ir apmokėjimo sąlygoms, gali pasiūlyti mažesnę kainą.
Valstybinės ir savivaldybių institucijos vykdydamos viešuosius pirkimus didelės apimties darbams atlikti turi vadovautis ne tik mažiausios kainos, bet ir teisingo atlyginimų mokėjimo kriterijumi, nes kuo darbuotojų atlyginimai yra didesni, tuo daugiau jie sumoka tiesioginių mokesčių iš gaunamo darbo užmokesčio ir netiesioginių vartojimo mokesčių (akcizai, PVM ir kt.), kurie grįžta į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Vertinant tiekėjus, pasiūliusius neįprastai mažą kainą, turi būti atmesti tie tiekėjai, kurie moka darbuotojams minimalią algą, kurią Lietuvos įstatymai leidžia mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Lietuvoje nekvalifikuoti darbuotojai sudaro tik 2 proc. visų darbuotojų, todėl mažai tikėtina, kad visus arba daugumą darbų gali atlikti nekvalifikuoti darbuotojai.
Vertinant tiekėjus didelės apimties darbams atlikti reikia atsižvelgti į tai ar jų darbuotojams planuojamas mokėti atlyginimas yra ne mažesnis už konkrečios profesijos Lietuvoje vidurkį (pvz:. kranininko, tinkuotojo, vairuotojo ir kt.).
Tiekėjai, pažeidę aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimus, nustatytus Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse, turi būti, o ne gali būti nušalinti nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose 3 (trejiems), o ne 1 (vieneriems) metams.
Viešųjų pirkimų konkursuose ypač didelės apimties darbams atlikti (statybos ir pn.), vykdant „žaliuosius pirkimus“ turėtų dalyvauti tik ne mažiau kaip trejus metus veikiančios nepriekaištingos reputacijos įmonės. Tai neleistų viešuosiuose konkursuose dalyvauti pažeidėjams, kurie žinodami, kad dėl padarytų pažeidimų jiems tam tikrą laiką yra draudžiama dalyvauti konkursuose, įsteigia naują įmonę ir vėl gali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, tokiu būdu išvengdami už pažeidimus jiems taikomų priemonių.
Pirmininkė
Kristina Krupavičienė
 | AtsakytiPersiųsti |