2020 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis susitiko su Vidaus reikalų viceministru Mariumi Skuodžiu, Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Voišnis, atsakingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai.
Susitikimo metu buvo svarstomi klausimai, susiję su darbuotojų iš trečiųjų šalių darbu Lietuvoje.
Statybininkų federacijos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis piktinosi, kad nedarbui pasiekus 13% Lietuvoje neribojamas darbuotijų iš trečiųjų šalių įdarbinimas. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuomone, kol Lietuvoje nedarbas nenukrito iki 4% tol turi būti leidžiama įdarbinti tik kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio, kurie sukuria darbo vietas mažiau kvalifikuotiems vietiniams darbuotojams.
Darbuotojų iš užsienio antplūdis statybų ir krovininio transporto sektoriuose sukelia Lietuvoje socialinį dempingą, kuris stabdo atlyginimų augimą, naikina darbo vietas vietiniams darbuotojams, didina „šešėlį“, mažina pajamas į biudžetą, vartojimą ir tuo pačiu stabdo Lietuvos ūkio augimą, sukelia tautinę nesantaiką, daro žalą geram Lietuvos ir visos Europos Sąjungos įvaizdžiui.
Dabartiniai įstatymai neužtikrina, kad darbuotojai iš užsienio, kurie nemoka valstybinės kalbos ir nežino Lietuvos įstatymų, netaptų nesąžiningų darbdavių aukomis.
Darbdaviai, pakvietę užsieniečius dirbti, turi užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo Lietuvoje sąlygas.
Užsieniečiams darbo užmokestis turi būti mokamas tik į bankines sąskaitą, nes yra atvejų, kai nesąžiningi darbdaviai, suklastoja darbuotojų parašus, o ekspertai dėl parašų trumpumo negali nustatyti jų autentiškumo.
Įmonės, įdarbinančios užsieniečius turi būti nepriekaištingos reputacijos, ir veikti be pažeidimų ne mažiau kaip trejus metus.
Būtina keisti darbuotojų nuomą reguliuojančius įstatymus, kad darbuotojų paslaugas perkanti organizacija mokėtų atlyginimus tiesiai darbuotojams, o ne juos nuomojančiai įmonei, kurie paprastai sumoka darbuotojams daug mažesnį atlyginimą.
Į profesines sąjungas kreipiasi daug užsieniečių, prašydami pagalbos sprendžiant su darbu susijusius klausimus, tačiau profesinės sąjungos neturi pajėgumų užtikrinti jų gynimą, nes yra apkrauti darbu ginant savo profesinės sąjungos narių teises, o užsieniečiai, gavę pagalbą, dažniausiai profesinės sąjungos nariais netampa ir nario mokesčio nemoka.
Profesinės sąjungos bando ginti užsieniečius, nes to nepadarius nesąžiningiems darbdaviams bus dar naudingiau keisti vietinius darbuotojus, apsiginti nemokančiais užsieniečiais.
Kristina Krupavičienė siūlė, kad valstybė arba darbdaviai, kurie gauna naudą iš užsieniečių darbo, turėtų skirti lėšas profesinėms sąjungoms, kad jos galėtų suteikti darbuotojams iš užsienio teisinę ir kitą pagalbą, susijusią su užsieniečių darbu.
Viceministras Marius Skuodis pritarė profesinės sąjungos atstovų nuomonei, kad užsieniečiai negali stabdyti darbo užmokesčio augimo ir dirbti blogesnėnis sąlygomis nei Lietuvos darbuotojai. Pasak jo, pelnas neturi būti svarbiausias veiksnys svarstant užsieniečių įdarbinimo klausimą.
Jis atskleidė, kad artimiausiu metu ketinama apsvarstyti ir priimti ne vieną įstatymo pataisą, kuri padėtų užkirsti kelią nesąžiningiems darbdaviams apgaudinėti užsieniečius. Profesinių sąjungų nuomonė dėl šių pataisų yra svarbi, nes darbdavių organizacijos tam priešinasi.
Viceministras atsakė, kad reikalavimas įmonėms, norinčioms įdarbinti užsieniečius, trejus metus dirbti be pažeidimų yra per ilgas ir stabdytų startuolių, kuriems reikalingi kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio, vystymuisi.
Ričardas Garuolis atsakė, kad galima vienerių metų reikalavimą taikyti įmonėms, kurios nori įdarbinti aukštos kvalifikacijos, o trejų metų laikotarpį – įdarbinant žemesnės kvalifikacijos darbuotojus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei pareiškus, kad Lietuvoje trūksta statybininkų, Ričardas Garuolis atsakė, kad trūksta ne statybininkų, o darbdavių noro mokėti teisingą atlyginimą, nes darbo pasiūlymuose siūlomas atlyginimas nedaug skiriasi nuo minimalaus atlyginimo.
Diskusijų metu paaiškėjo, kad dalis užsieniečių yra nedraudžiami Privalomuoju sveikatos draudimu. Viceministras pažadėjo pasidomėti kaip būtų galima išpręsti šį klausimą, išvengiant „turistų”, kurie atvyksta į Lietuvą jau susirgę, kad už nedidelį mokestį Lietuvoje gautų brangias gydymo paslaugas.
Viceministras Marius Skuodis padėkojo profesinės sąjungos atstovams už pareikštus pasiūlymus ir pažadėjo toliau kviesti juos aptarti darbuotojams svarbius klausimus.
