2020 m. sausio 20 d. Vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušicka savo atsakyme Lietuvos profesinei sąjungai Solidarumas” atmetė jos pasiūlymą įtraukti įkalinimo įstaigų medikus. Tačiau nors Kalėjimo departamento duomenimis, trūksta Lietuvos įkalinimo įstaigose trūksta apie 40% medikų, viceministrė mano, kad apdraudus kalinius privalomuoju sveikatos draudimu, atsiras daugiau lėšų medikų atlyginimams didinti.
Vienas iš pirmojo Lietuvos istorijoje medikų įspėjamojo kalėjimo medikų streiko reikalavimų buvo įtraukti medikus į trūkstamų profesijų sąrašą. Skaityti čia. Lietuvos profesinė sąjunga Solidarumas” kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą (skaityti čia) ir Vyriausybę, kad šių medikų profesija būtų įtraukta į trūkstamų profesijų sąrąšą, nes tuomet atsirsatų galimybė didinti maksimalius medikų koeficientus, nes dabar net mokant didžiausius koeficientus nepavyksta rasti medikų, norinčių dirbti įkalinimo įstaigose.
Pateikiame Vidaus reikalų viceministrės Beatos Maliušickos atsakymą.
DĖL prašymo įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą įkalinimo įstaigų medikus
Vidaus reikalų ministerijoje (toliau – VRM) gautas ir pagal kompetenciją išnagrinėtas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kreipimasis (toliau – Kreipimasis), kuriame prašoma į trūkstamų profesijų sąrašą įtraukti Lietuvos įkalinimo įstaigų medikus.
Siekdama įvertinti esamą situaciją, VRM 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1D-5811 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, kad pagal kompetenciją įvertintų Kreipimesi ir pridedamuose dokumentuose pateiktą informaciją ir pateikti nuomonę dėl galimybės spręsti Kreipimesi keliamus klausimus dėl medikų trūkumo Lietuvos įkalinimo įstaigose ir nekonkurencingo jų darbo užmokesčio, taip pat dėl poreikio papildyti Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1177, (toliau – Sąrašas) atitinkamomis medikų profesijomis iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus, kad jiems būtų galima mokėti didesnį darbo užmokestį. Jei būtų nustatytas poreikis papildyti minėtą Sąrašą, buvo prašoma pateikti argumentuotą pasiūlymą dėl konkrečių profesijų įrašymo į Sąrašą.
Pirmiau nurodytos institucijos pateikė savo nuomonę ir informaciją keliamais klausimais.
Kaip nurodė Teisingumo ministerija, vertinant Sąrašo sudarymo principus, sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje nėra ruošiami pagal penitencinės medicinos studijų programas, todėl nėra įteisinta ir išskirta bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros (penitencinės medicinos) specialisto profesija (žr. Lietuvos profesijų klasifikatorių). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tam tikros dalies sveikatos priežiūros specialistų įtraukimą į minėtą sąrašą galėtų apspręsti tik konkreti jų darbo vieta (laisvės atėmimo vietų įstaigos).
Iš esmės panašią nuomonę pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerija, nurodydama, kad Lietuvos profesijų klasifikatoriuje atitinkama gydytojo profesija nėra siejama su jo praktika tam tikro pobūdžio įstaigoje (šiuo atveju – įkalinimo įstaigoje), todėl ir minėtame klasifikatoriuje nėra tokios konkrečios profesijos kaip kalėjimo medikas (gydytojas), kad būtų galima ją įrašyti į Sąrašą.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat nurodė, kad lygiateisiškumo prasme nebūtų korektiška vienoje konkrečioje įstaigoje dirbančius tos pačios profesinės kvalifikacijos medikus laikyti vertesniais gauti didesnį darbo užmokestį lyginant su analogiškos profesinės kvalifikacijos gydytojais, dirbančiais kitoje biudžetinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, pats atitinkamos profesijos įrašymas į Sąrašą savaime negeneruoja papildomų finansinių išteklių, o yra tik teisinė prielaida lanksčiau nustatyti darbuotojo darbo užmokestį (nustatyti jį didesnį). Todėl, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, svarstytina galimybė pakeisti Sąrašą ir nustatyti, kad visi biudžetinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys ir pagal pareigybės aprašymą vykdantys (atitinkantys) bet kuriai Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijai, kurioje yra paminėtas žodis „gydytojas“ (išskyrus veterinarijos gydytojus) ar „slaugytojas“, priskirtinas funkcijas darbuotojai būtų laikomi profesijos, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, atstovais.
Teisingumo ministerija pateikė sprendimui priimti aktualią informaciją apie bausmių vykdymo sistemoje esančias laisvas sveikatos priežiūros specialistų darbo vietas. 2019 m. gruodžio 18 d. duomenimis, laisvės atėmimo vietų įstaigose patvirtintos 262 sveikatos priežiūros specialistų pareigybės (iš jų – 9,25 farmacijos specialistų pareigybės), neužimtos 47,75 sveikatos priežiūros specialistų pareigybės (18,2 proc.). Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti įsteigta 131 pareigybė, iš kurių 40 pareigybių (30,5 proc.) neužimtos. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti įsteigta 131 pareigybė, iš kurių 7,75 pareigybės (5,9 proc.) neužimtos.
VRM nuomone, atsižvelgus į suinteresuotų institucijų pateiktą informaciją, nėra galimybės į Sąrašą įrašyti tik įkalinimo įstaigų medikus, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo metu visose valstybės ir savivaldybių įstaigose trūksta visų profesijų gydytojų ir slaugytojų ir juos visus reikėtų įrašyti į Sąrašą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisingumo ministerijos inicijuotus ir 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtus įstatymus (Nr. XIII-2698 – XIII-2702), nuo 2020 m. sausio 1 d. yra sudarytos teisinės ir finansinės prielaidos padidinti bausmių vykdymo sistemoje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį ir pritraukti naujų specialistų užimti šiuo metu laisvas darbo vietas. Siekiant surasti papildomų lėšų įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2701, kuriuo nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo įstaigose finansuojama ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės biudžeto lėšų. Šis įstatymas leis į įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros sistemą pritraukti papildomų lėšų, dalį kurių bus galima skirti ir įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, atitinkamai padidinant darbo užmokesčio koeficientus.
Atsižvelgdami į pirmiau nurodytą informaciją ir priimtus sprendimus tobulinant teisinį reguliavimą, informuojame, kad šiuo metu nėra pagrindo į Sąrašą įtraukti įkalinimo įstaigų medikus, o Kreipimesi nurodyta problema dėl jų darbo užmokesčio didinimo turėtų būti išspręsta taikant naujai priimtus pirmiau nurodytus įstatymus.
Dėkojame, kad kreipiatės ir informuojate apie Jūsų atstovaujamų narių problemas. Tikimės, kad pateikta informacija Jums bus naudinga.
|
Vidaus reikalų viceministrė |
Beata Maliušicka |