Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė pastebi, kad profesinės sąjungos jau ketvirti metai kelia klausimus ,,kas bus ateityje su vandens tiekimu”, ,,kas nutiks su darbuotojais”, jei šio svarbaus ūkio pertvarka vyks netinkama kryptimi.
,,Jei šiandien turime karo migrantus, tai ateityje turėsime vandens trūkumo pabėgėlių bangą”, – perspėja K. Krupavičienė atidarydama Seime surengtą konferenciją ,,Vandentvarkos reformos iššūkiai ir prioritetai”.
LR Seimo narys Tomas Tomilinas pasidžiaugė, kad profesinės sąjungos akivaizdžiai žiūri toliau nei darbuotojų interesai šiandien. Po kelių dešimtmečių neišvengiamai turėsime vandentvarkos ūkio privatizaciją ir iš to kylančias grėsmes.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius priminė, kad reforma prasideda ne šiandien, o 1998-aisiais metais, o dabar turime tik sektoriaus teisinės bazės tolesnį tobulinimą.
Anot jo, nepaisant milžiniškos ES paramos, investuota tris kartus mažiau nei reikėtų, ypatingai didelis lėšų poreikis įmonėms perimant kolūkinių gyvenviečių vandentvarkos tinklus.
Diskusijose savivaldybių vandentvarkos įmonių profesinių sąjungų atstovai išsakė nuogastavimus dėl prie prijungiamų kitų komunalinių įmonių Marijampolėje, Ignalinoje ir kituose rajonuose.
Konferencijos vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=zJtcIwYDFEo
Konferencijos metu primta rezoliucija:
Lietuvos Respublikos premjerei p. Ingridai Šimonytei REZOLIUCIJA 10-209
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui p. Simonui Gentvilui 2023 m. gruodžio 1 d.
Kopija:
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentui p. Broniui Miežutavičiui,
Atsakingos vandentvarkos asociacijos ,,Vandens jėga“ prezidentui p. Egidijui Anuliui
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui p. Mindaugui Sinkevičiui
Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ 2023m. Lapkričio 28d.
Lietuvos Respublikos Seime organizavo konferenciją ,,Vandentvarkos reformos iššūkiai ir
prioritetai“, kurioje buvo diskutuojama apie vandentvarkos įmonių įgalinimą dirbti tvariai. Džiugu
yra tai, kad šiuo metu yra depolitizuotas vandens kainos nustatymas, įteisinti individualūs gręžiniai,
o įstatyme patvirtintas įmonių jungimas nėra prievartinis.
Nerimą kelia tai, kad vandentvarkos įmonių infrastruktūra yra pasenusi ir nuolat nusidėvinti, o
Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos eilę metų buvo skiriamos vandentvarkos infrastruktūros
sukūrimui ir plėtrai, bet ne remontui ir atnaujinimui.
Manome, kad svarbu, norint išlaikyti vandentvarkos sektorių tvarų, kuris užsiimtų tik vandens
tiekimu ir nuotekų valymu, visi vieši vandens tiekėjai turi būti valstybės arba savivaldybės
nuosavybėje ir likti nacionalinio saugumo svarbos įmonės. Todėl mes pritariame tam, kad jungiant
ir/ar reorganizuojant vandentvarkos įmones būtų teisė jungti tik vandentvarkos įmones ir
nepritariame skirtingo pobūdžio įmonių sujungimui.
Siūlome išdiskutuoti ir patobulinti garantinio vandens tiekėjo veiklas, o numatytas privalomąsias
kaupiamąsias 2 proc. lėšas nuo įmonės apyvartos neperduoti garantiniam tiekėjui, o naudoti įmonės
vandentvarkos infrastuktūros atnaujinimui.
Paviršinių nuotekų valdymas ir tvarkymas yra gatvių, skverų, kelių, infrastruktūros elementas, todėl
siūlome nedelsiant pradėti diskusijas dėl paviršinių nuotekų tvarkymo. Išlieka aktualus individualių
valymo įrenginių ir septinių duobių suregistravimas.
Mes siekiame, kad sektorius veiktų savarankiškai ir tvariai, o iš savo veiklos pajamų gebėtų vykdyti
investicijas ir plėtrą, bei teikti kokybiškas paslaugas. Šio sektoriaus darbuotojai turėtų būti nuolat
mokomi, o jo veiklos viešinamos.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), yra parengęs nuomonę dėl „Vandens
nepritekliaus”, kurioje yra akcentuojama, kad Vandens ir sanitarijos paslaugos turėtų būti tvarios,
teisingos, veiksmingos, aukštos kokybės ir įperkamos visiems, o ypač su pažeidžiamiems
vartotojams. EESRK akcentuoja, kad turi būti užtikrinta visuotinė gyventojų teisė į aukštos kokybės
geriamąjį vandenį ir sanitarines paslaugas už teisingą kainą ir turėtų būti laikoma viešąja gėrybe, o
ne tik preke, todėl ji neturėtų būti reguliuojama bendrosios rinkos taisyklėmis.
EESRK pabrėžia, kad ES ir valstybių narių vandens politika, pavyzdžiui, geriamojo vandens ir miesto
nuotekų valymo srityje, turėtų būti vykdoma kartu atliekant sisteminius vandens sektoriaus
darbuotojų poreikių tyrimus, įskaitant reikiamos kvalifikacijos, darbo jėgos tobulėjimo ir profesinės
sveikatos bei saugos valdymo klausimus. Šie tyrimai turėtų būti vykdomi kartu su sektoriaus
socialiniais partneriais.
Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas” akcentuoja socialinio dialogo
svarbą, vykdant vandentvarkos reformą, ypač įmonių jungimosi ir/ar reorganizavimo atvejais.
Profesinių sąjungų dalyvavimas yra svarbus, kai sprendžiami darbuotojų darbo vietų išsaugojimo,
atlyginimų ir kvalifikacijos klausimai.
LPS ,,Solidarumas“ pirmininkė
ir Europos ekonomikos ir socialinių reiklaų komiteto narė Kristina Krupavičienė
Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkė Jovita Pretzsch