2017 kovo 9 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ sukvietė atsakingų institucijų atstovus pasiaiškinti kodėl nepranešus profesinėms sąjungoms ir kaip buvo sudarytas Lietuvai reikalingų 27 profesijų sąrašas pagal kurį palengvintomis sąlygomis bus įleidžiami dirbti ES nepriklausančių šalių piliečiai. Susitikime dalyvavo Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valytė, Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Linas Kadys, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Liucija Voišnys, SODROS Informacinių technologijų vedėjas Nemunas Barauskas, Vš.Į. „Investuok Lietuvoje“ atstovas Matas Anužis. Matyt, dėl neplanuoto Trišalės tarybos posėdžio kviesti darbdavių atstovai nedalyvavo.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Kupavičienė paaiškino, kad šis Vyriausybės sprendimas sukėlė didelį pasipiktinimą tarp profesinės sąjungos narių ir nesuprantama kodėl reikia kviesti į Lietuvą užsieniečius, kai patys Lietuvos darbuotojai, neradę darbo Lietuvoje, verčiami emigruoti. Daiva Kvedaraitė pastebėjo, kad ypač darbuotojus papiktino Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio žodžiai, kad Lietuvos darbuotojai reikalauja „neadekvačių atlyginimų“.
Linas Kadys atskleidė, kad didžiausios darbdavių organizacijos iš pradžių prašė patvirtinti 72 profesijų sąrašą, bet ministerijos nustatytus reikalavimus atitiko tik 27 profesijos. Labiausiai trūksta informacijų technologijų, aviacijos priežiūros ir remonto specialistų, maisto, siuvimo pramonės technologų, grafikos dizainerių. ES šalys turi savo tvarką įleidžiant reikiamus aukštos kvalifikacijos specialistus iš trečiųjų šalių, suteikiant jiems taip vadinamąją „Mėlynąja kortelę“. Manoma, kad pagal šį įstatymą Lietuvoje įsidarbins apie 600 Lietuvai trūkstamų specialistų. Šie darbuotojai privalo gauti ne mažesnį nei 1.5 karto didesnį atlyginimą nei yra vidutinis Lietuvos atllyginimas t.y. virš 1200 eurų per mėnesį.
Profesinių sąjungų atstovams kėlė abejones ar tai nebus socialinis dempingas, nes užsieniečiai dirbs už mažesnį nei lietuviai atlygynimą, kadangi informacinių technologijų specialistų vidutinis atlyginimai yra didesnis. Lietuvoje informacinių technologijų specialistų atlyginimai Lietuvoje yra mažesni nei Maskvoje, Peterburge ar Kijeve todėl privilioti šios srities specialistų galima tik iš mažesnių Ukrainos miestų. Be to, už dokumentų, leidžiančių įvežti užsienietį, sutvarkymą įmonės privalo sumokėti 600-2000 eurų advokatams. Todėl pagal šį įstatymą iki šiol įsidarbino tik kelios dešimtys darbuotojų.
Parengti aviacijos priežiūros ir remonto specialistus Lietuvoje yra sunku, nes darbuotojai privalo turėti tarptautinius sertifikatus, kuriuos išduoti Lietuvos mokymo įstaigos dar negali. Tačiau Vš.Į. „Investuok Lietuvoje“ atstovas Matas Anužis patikino, kad atsakingos įstaigos jau dirba, kad šie specialistai būtų ruošiami ir Lietuvoje, nes mūsų šalis turi senas lėktuvų kūrimo tradicijas (iki šiol gaminami sklandytuvai). Šių specialistų reikalauja „Ryanair“ lėktuvių priežiūros padalinys, kuris šiuo metu plečiasi.
Diskusijose išaiškėjo, kad Lietuvai reikalingi specialistai neparengiami ir dėl netinkamo profesinio orientavimo. Liberalų pamėgtas šūkis „Laisva rinka išspręs viską“ nepasiteisino, o juo besivadovaujančios aukštosios mokyklos ruošia bedarbius ir emgrantus. Nei tėvai, nei tuo labiau vaikai nežino kokių specialybių darbuotojų reikės Lietuvoje po kelerių metų. Apie tai turėtų pranešti valstybinės institucijos, pirmiausia Darbo birža. Vakaruose yra labai geros profesinio orientavimo ir perkvalifikavimo patirties, kuri iki šiol neįgyvendinama Lietuvoje. Todėl profesinėms sąjungoms didelį susirūpinimą kelia valdžios planai panaikinti Darbo biržą, perduodant jos funkcijas savivaldybėms. Jeigu manoma, kad Darbo birža yra tik bedarbių paskirstymo punktas, tuomet ją galima decentralizuoti. Bet jei manoma, kad Darbo birža privalo atlikti ir profesinio orientavimo funkciją, tuomet jau dabar aišku, kad savivaldybės nepajėgs nustatyti kokių darbuotojų gali reikėti Lietuvoje po keleto metų.
Profesinių sąjungų nuomone, didelė klaida buvo padaryta A.Kubiliaus Vyriausybės laikais, kai prisidengus taupymu buvo sunaikintas Skandinavijos pavyzdžiu sukurtas ir sėkmingai ūkiskaitiniais principais veikęs, darbdavių lėšomis išlaikomas Darbuotojų perkvalifikavimos centras prie Darbo biržos. Jį panaikinus Švietimo ministerijai priklausančios įstaigos nebeturi konkurento ir noro gerinti savo darbą, tinkamai ruošiant specialistus Lietuvos darbo rinkai.
Lietuvos profesinės sąjunga „Solidarumas“ svarsto galimybes atkurti Darbo biržos perkvalifikavimo centrą, kad lietuviai galėtų rasti darbą savo Tėvynėje, o darbdaviai neieškotų reikiamų darbuotojų užsienyje.
Buvo nutarta išsiaiškinti kodėl įstatymo projektas palengvinti užsieniečių iš ES nepriklausančių šalių nebuvo svarstomas Trišalėje taryboje.
