Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ sutinka su 2022 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis išvadomis dėl Lietuvos Respublikos
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto prieštaravimo
Konstitucijai ir nori atkreipti dėmesį, kad siūlomi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai
užkerta kelią socialiniam dialogui ir gali sąlygoti konfliktus darbo valstybės tarnyboje
santykiuose ir sumažėjusią paslaugų kokybę.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose sakoma, kad Lietuvos
Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte siūlomas
teisinis reguliavimas „akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų
darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios
pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus,
nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo
užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo
užmokestį“.
Taip pat šiose išvadose pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrintų hierarchinę
valstybės tarnautojų sistemą atitinkančio valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių
diferencijavimo, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip
pat teisingumo ir protingumo reikalavimus.
„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės
tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės
tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, taip pat savo nuožiūra nustatyti valstybės
tarnautojams mokėtinų priemokų dydžius, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti
labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti
įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas“, – sakoma Lietuvos Respublikos Seimo
kanceliarijos Teisės departamento išvadose.
Lietuvos profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė įžvelgia galimą
konfliktą tarp valstybinės tarnybos vadovaujančios grandies ir specialistų.
Pagal siūlomus įstatymo pakeitimus vadovaujančias pareigas valstybinės tarnyboje einantiems
asmenims ne tik stipriai didėtų atlyginimai, o specialistams taikomas atlyginimo skaičiavimo
koeficientas liktų tame pačiame lygyje. Teikiamame Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio
dydžio įstatymo projekte bazinį dydį siūloma nustatyti pagal Lietuvos statistikos departamento
paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis
įmonėmis), kuris yra 1579,4 eur ir peržiūrimas ne rečiau, kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į
darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas, šalies ekonominę situaciją ir tvirtinamas
atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių
rodiklių patvirtinimo įstatyme. Pirmą kartą pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis būtų
peržiūrimas 2025 metais. Tokiu būdu, valstybės tarnautojų atlyginimai būtų „užšaldomi“
trejiems metams”, – paaiškina K. Krupavičienė.
Pasak jos, dėl tokio atlyginimų dydžių diferencijavimo, atlyginimo dydžio „užšaldymo“
keleriems metams, teisių įstaigų vadovams nustatyti valstybės tarnautojų pareigybinių algų
koeficiento intervalus suteikimo ir supaprastinto priėmimo į valstybės tarnybą valstybės
tarnybos sektorius taps nekonkurencingas, valstybės tarnautojų sumažės, kris paslaugų kokybė,
dėl ko dalis paslaugų gali būti perduota į privatų sektorių.
Lietuvos profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė sutinka, kad Valstybės tarnybos įstatymo
pakeitimai, pagal kuriuos būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų
koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai galėtų būti nustatyti kolektyvinėje
sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, kuriuose nenumatyti maksimalūs valstybės
tarnautojams mokėtinų priemokų dydžiai, prieštarauja Konstitucijai, kurioje įtvirtinta piliečių
teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, užtikrinta kiekvieno žmogaus teisę gauti
teisingą apmokėjimą už darbą, ir užtikrinta, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių
įsipareigojimų priima Seimas, ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.