Uzbekijos profesinių sąjungų viešnagė Lietuvoje

autorius Ričardas

2025 m. vasario 24 d. -28 d. Lietuvoje ir Latvijoje lankėsi Uzbekijos profesinių sąjungų federacijos delegacija, vadovaujama profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Bachtioro Machmadalijevo, kurios sudėtyje buvo transporto, statybų, viešojo sektoriaus, teritorinių profesinių sąjungų vadovai, darbo inspektoriai, teisininkai, taip pat  Uzbekijos autonominės respublikos Karakalpakijos parlamento narys Ulykbekas Žalmenovas.

Šio Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) finansuojamo apsilankymo tikslas buvo užmegzti ryšius su Lietuvos ir Latvijos profesinių sąjungomis, pasidalinti darbo patirtimi bei susipažinti su užsieniečių darbo sąlygomis Lietuvoje, kadangi Lietuvoje darbuotojų skaičius iš Uzbekijos sparčiai auga ir šiuo metu mūsų šalyje jau dirba apie 9 000 Uzbekijos piliečių.

Pirmiausia Uzbekijos delegacija apsilankė Rygoje kur susipažino su Latvijos profesinių sąjungų susivienijimo (LBAS) veikla, kurią pristatė šios profesinės sąjungos pirmininkas Egilas Balzenas (Egils Balzens) ir pasirašė su ja bendradarbiavimo memorandumą.

Kitą dieną svečiai iš Uzbekijos Vilniuje susitiko su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovais, domėjosi Lietuvos profesinių sąjungų veikla, darbo teise, užsieniečių darbo problemomis bei papasakojo apie savo veiklą.

Šiuo metu 37,5 mln. gyventojų turinčioje Uzbekijoje profesinės sąjungos jungia daugiau nei 7 mln. narių. Viešajame sektoriaus profesinės sąjungos vienija apie 80-90 proc. darbuotojų, o privačiame sektoriuje – apie 20 proc.

Pasak svečių, paskutiniais metais profesinių sąjungų padėtis sparčiai gerėja dėl palankaus naujo šalies prezidento požiūrio. Jam pasiūlius lapkričio 11 d. buvo paskelbta Uzbekijos profesinių sąjungų diena. Vykstant profesinių sąjungų suvažiavimams jo dalyvius Uzbekijos prezidentas visada pasveikina.

Pastaruoju metu priimama daug profesinėms sąjungoms ir darbuotojams naudingų įstatymų. Tai lemia ne tik palanki šalies prezidento politika, bet ir tai, kad daugiau nei 10 proc. Uzbekijos parlamento narių yra esami arba buvę profesinių sąjungų vadovai, nes skirtingai nei Lietuvoje jiems leidžiama eiti savo pareigas ir po išrinkimo į parlamentą. Svečiai juokavo, kad pagal TDO konvencijų ratifikavimo spartą Uzbekija gali būti vadinama pasauline lydere.

Skirtingai nei Lietuvoje atleisti iš darbo profesinės sąjungos narį Uzbekijoje be profesinės sąjungos sutikimo negalima.

Uzbekijos įstatymai numato, kad 0,01 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GMP) dalis yra skiriama profesinių sąjungų veiklai, teikiant darbuotojams sveikatinimo paslaugas, kurios plečiasi. Per paskutinius kelerius metus profesinėms sąjungoms priklausančių poilsio namų skaičius išaugo nuo 15 iki 31.

Šiuo metu, pasak svečių, jų šalies ekonomika sparčiai auga, vyksta daug statybų, tačiau tai nepadeda visiškai išspręsti nedarbo klausimo. Dėl didelio gimstamumo, kai miestuose yra įprasta turėti tris-keturis, o kaimo vietovėse penkis- šešis vaikus, o ekonomikos augimas nesugeba sukurti tiek naujų darbo vietų kiek į darbo rinką ateina naujų darbuotojų. Šalyje, kurioje jaunimas sudaro apie 60 proc. visų gyventojų, nedarbas jaunimo tarpe yra skaudi problema. Vyriausybės vykdo įvairias sėkmingas programas keliant darbuotojų kvalifikaciją, ypač skiriant dėmesį moterims, tačiau tai kol kas nedarbo klausimo neišsprendžia. Todėl Uzbekija valstybiniu mastu remia darbuotojų emigraciją.

Svečiai ypač domėjosi kokiomis sąlygomis Lietuvoje dirba darbuotojai iš Uzbekijos.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė užtikrino, kad profesinė sąjunga gina visus savo narius, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar kilmės, todėl svarbu, kad atvykę dirbti į Lietuvą uzbekai taptų profesinių sąjungų nariais ir būtų apsaugoti nuo nesąžiningų darbdavių piktnaudžiavimo. Kartu ji pažymėjo, kad būtina kovoti prieš socialinį dempingą, kai vietiniai darbuotojai keičiami užsieniečiais, kurie nežinodami savo teisių sutinka dirbti blogesnėmis sąlygomis už Lietuvos darbuotojus ir tampa nesąžiningiems darbdaviams patrauklesni už vietinius, kuriuos apgauti yra daug sunkiau.

Pasak jos, Gintaro Čiužo vadovaujama Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“, vienijanti ir ne vienerius metus ginanti  įvairių šalių vairuotojus, dirbančius Lietuvos transporto įmonėse, yra sėkmingas profesinių sąjungų veiklos Lietuvoje pavyzdys, ir paragino svečius paskatinti dirbti į Lietuvą atvykstančius Uzbekijos vairuotojus tapti šios profesinės sąjungos nariais.

Pasikeitus patirtimi ir atsakius į gausius svečių klausimus Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė ir Uzbekijos profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotojas B. Machmadalijevas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Vėliau susitikime dalyvavęs TDO Rytų ir Centrinės Europos bei Vidurinės Azijos skyriaus vadovas Sergejus Glovackas su B. Machamadalijevu pasirašė TDO ir Uzbekijos profesinių sąjungų federacijos bendradarbiavimo memorandumą.

Po to vyko susitikimas su viešojo transporto paslaugas teikiančios įmonės „Transrevis“, kurioje dirba vairuotojai iš Ganos, atstovu Andrej Karšul. Daugiau skaityti čia.

Kitą dieną svečiams buvo surengtas susitikimas su Socialinių reikalų ir darbo viceministre Aušra Putk ir Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite, kurios pristatė užsieniečių įdarbinimo ir darbo sąlygas Lietuvoje. Skaityti čia.

Vasario 27 d. Uzbekijos profesinių sąjungų delegacija lankėsi Kaune kur susitiko su transporto įmonės „Hoptrans“ vadovais ir aptarė vilkikų vairuotojų iš užsienio darbo sąlygas. Skaityti čia.

Vasario 28 d. svečiai išvyko namo.

Prasidėjęs bendradarbiavimas tarp Uzbekijos ir Lietuvos profesinių sąjungų tęsis, o svečiai pakvietė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovus apsilankyti Uzbekijoje.

Daugiau nuotraukų žiūrėti čia.

Palikti komentarą