UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) prašydamas išaiškinti kaip 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusias naujoms Darbo kodekso pataisoms nustatomas papildomo darbo apmokėjimas.
VDI Darbo teisės skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atsiuntė atsakymą, kad papildomas darbas nuo šiol yra prilyginamas viršvalandiniam ir turi būti apmokamas kaip viršvalandinis darbas.
Komentuodamas šį VDI išaiškinimą profesinės sąjungos pirmininkas B. Bučelis sakė: „Tai yra gera naujiena visiems Lietuvos darbuotojams. Šiuo klausimu buvo daug neaiškumų. Dabar bus daug paprasčiau kalbėtis su darbdaviu. Lietuvoje už viršvalandinį darbą ne švenčių dienomis darbuotojams turi būti apmokama pusantro karto daugiau, o mūsų įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytas dvigubas apmokėjimas už viršvalandžius, todėl už papildomą darbą jiems irgi bus apmokama dvigubai daugiau“.
Visą VDI Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės-Dulkės atsakymą skaityti žemiau.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
DARBO TEISĖS SKYRIUS
UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų 2025-01- Nr. SD-128-
profesinės sąjungos pirmininkui Į 2025-01-02 raštą Nr. 1D-123-34
Broniui Bučeliui
El. p. bronius.bucelis@kaunoautobusai.lt
DĖL KONSULTACIJOS PATEIKIMO
VDI[1] Darbo teisės skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais[2], tačiau nepasisako fakto klausimais, nevertina ginčo objektu tapusių aplinkybių.
Atsakydami į pirmą klausimą paaiškiname, kad DK[3] 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos susitarimo dėl papildomo darbo sąlygos turi būti aptartos pačiame susitarime dėl papildomo darbo, kuris yra sudaromas tarp darbuotojo ir darbdavio. Vis dėlto, vadovaujantis DK 3 straipsnio 7 dalimi, darbdavys, naudodamasis jam suteikta teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų susitarimo dėl papildomo darbo sudarymo tvarką, t. y. detalizuoti DK 35 straipsnyje įtvirtintą susitarimo dėl papildomo darbo sudarymo tvarką. Darbdaviui nusprendus įtvirtinti aukščiau minėtą tvarką, šis privalo įgyvendinti DK 206 straipsnyje įtvirtintą informavimo ir konsultavimo procedūrą, t. y. privalo informuoti darbo tarybą (kai įmonėje nėra darbo tarybos – privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai) ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl aukščiau minėto vietinio norminio teisės akto patvirtinimo ar pakeitimo. Jūsų atveju darbdavys turi atsižvelgti į darbuotojų atstovų Darbo tarybos pasiūlymus nustatant darbuotojui apmokėjimą dirbant papildomą darbą įmonėje ir mokant jam kaip už viršvalandžius.
Atsakydami į antrą klausimą teikiame konsultaciją, kad DK 35 straipsnis, reglamentuojantis darbuotojo darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo toje pačioje darbovietėje sudarymą, neįtvirtina prievolės darbuotojui teikti informaciją darbdaviui apie darbo santykių būklę kitoje darbovietėje. Minėta prievolė įtvirtinta DK 25 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis aukščiau minėta nuostata, darbuotojas privalo pateikti darbdaviui informaciją apie bet kokias aplinkybes kitoje darbovietėje, jeigu šios aplinkybės gali reikšmingai paveikti darbo sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą.
Vadovaujantis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais (DK 24 straipsnis), VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, darbdavys, siekdamas užtikrinti norminiuose teisės aktuose imperatyviai numatytus darbo laiko ir poilsio laiko reikalavimus, siekdamas tinkamai organizuoti darbą darbovietėje, galėtų pareikalauti darbuotojo informuoti darbdavį apie jo darbo santykius kitoje darbovietėje. Tai atitiktų tiek darbdavio, tiek ir paties darbuotojo interesus, užtikrinant darbuotojo saugą ir sveikatą darbe. Taigi, darbuotojas, norėdamas suderinti darbo laiką keliose darbovietėse bei išlaikyti minimaliuosius poilsio laiko reikalavimus, tinkamą sutarčių vykdymą, turėtų informuoti darbdavį apie savo darbo laiką (grafiką) kitoje darbovietėje.
VDI Darbo teisės skyriaus specialistų konsultacijos darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms neprivalomos.
Mums labai svarbi Jūsų nuomonė! Todėl kviečiame skirti kelias minutes ir įvertinti VDI Jums suteiktą konsultaciją užpildant šią apklausą.
Darbo teisės skyriaus vedėja –
vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė
[1] Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
[2] Konsultacijos teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5 papunkčiu.
[3] Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.