Už budėjimą darbo užmokestis negali būti mažinamas

autorius Ričardas

2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė gavo iš Valstybinės darbo inspekcijos išaaiškinimą dėl apmokėjimo tvarkos darbuotojui dirbant budėjimo rėžimu.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius atsakė, kad už darbo laiką, kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas darbo vietoje), turi būti mokamas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga), t.y. faktinis funkcijų atlikimo laikas ir pasyviojo budėjimo laikas apmokamas vienodu darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu, nebent buvo susitarta dėl kitokios pasyviojo budėjimo laiko apmokėjimo tvarkos.

Visą atsakymą skaityti žemiau.

DĖL KONSULTACIJOS Į PAKLAUSIMĄ

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Darbo teisės skyriaus teisininkai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5 papunkčiu, teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, į darbo laiką bet kuriuo atveju įskaitomas inter alia budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka (DK 111 str. 2 d. 4 p.).

DK 118 straipsnis numato tris budėjimo rūšis – 1) aktyvusis budėjimas, kai darbuotojas savo darbo funkcijas atlieka budėdamas, 2) pasyvusis budėjimas darbo vietoje, kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas bei 3) pasyvusis budėjimas namie, kai darbuotojas, būdamas ne darbovietėje, yra pasirengę atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku. Aktyvusis budėjimas ir pasyvusis budėjimas darbo vietoje yra laikomas darbo laiku. Pažymėtina, kad DK nėra reglamentuota atskira pasyviojo budėjimo darbo vietoje apmokėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šis laikas yra laikomas darbo laiku, už jį turi būti mokamas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis. Pažymėtina, kad darbo sutarties šalims nėra draudžiama darbo sutartyje susitarti dėl skirtingo darbo funkcijų atlikimo ir pasyviojo budėjimo darbovietėje laiko apmokėjimo, tačiau tokio susitarimo nesant darbdavys negali vienašališkai priimti sprendimo dėl mažesnio darbo užmokesčio mokėjimo už budėjimo laiką.

Vadovaudamiesi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teikiame konsultaciją, kad už darbo laiką, kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas darbo vietoje), turi būti mokamas darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga), t. y. faktinis funkcijų atlikimo laikas ir pasyviojo budėjimo laikas apmokamas vienodu darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu, nebent buvo susitarta dėl kitokios pasyviojo budėjimo laiko apmokėjimo tvarkos.

VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomonė ir konsultacijos darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms neprivalomos.

Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius