2015 m. balandžio 16 – 17 d. Kijeve sutarta dėl Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos Pilietinės visuomenės platformos (PVP) įkūrimo. Pilietinės visuomenės platforma, kurią sudarys po devynis narius bei šešis stebėtojus,bus atsakinga už asociacijos sutarties tarp ES ir Ukrainos įgyvendinimo stebėseną. Metuose vyks du susitikimai, bus rengiami informaciniai pranešimai. Platformai bus pirmininkaujama rotacijos būdu. Šiuo metu ES pusei pirmininkaus Lenkijos NSZZ atstovas A.Adamčikas, o Ukrainos pusei O.Suško.
Posėdį pradėjęs ES ambasadorius Ukrainoje Jan Tombinski linkėjo abiems pusėms sėkmingo susitikimo ir sutarimo paremto kompromiso dvasia. Jis sakė, jog visuomenės brandumą rodo gebėjimas surasti kompromisą, išgirsti vieniems kitų argumentus.
Sutarta, jog šiais metais didžiausias dėmesys bus skirtas dviem temom, t.y. energetikai ir įstatymo viršenybei, kovai su korupcija. Pranešimus rengs ES ir Ukrainos pusių paskirti atstovai, bus pasitelkiami ekspertai. Energetika pasirinkta kaip tema aktuali ne tik Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai. Ukrainai kyla daug klausimų dėl anglies kasyklų ateities.
Susitikime dalyvavusi LPS „Solidarumas“ atstovė D. Kvedaraitė, pasiūlė šį klausimą nagrinėti, įtraukiant darbo rinkos faktorių, t.y. turėti omenyje, ne tik energetikos problemą, bet ir anglies kasyklose dirbančius žmones, jų situaciją, jeigu anglies kasyklos bus uždaromos ar privatizuojamos. Reikia galvoti apie socialines programas, žmonių perkvalifikavimą. Ji priminė Lietuvos patirtį, kai buvo priimtas sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.
ES-Ukrainos pilietinės platformos sukūrimas yra numatytas ES-Ukrainos Asociacijos sutartyje. Sutartyje numatyta, jog ES atstovaus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, o kitai pusei – Ukrainos pilietinės visuomenės atstovai. Po daugiau nei metus trukusių derybų sutarta, jog abi pusės deleguos po penkiolika atstovų, atstovaujančių profesinėms sąjungoms, darbdaviams bei nevyriausybinėms organizacijoms. Tokiu atstovavimo principu yra suformuotas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Tuo tarpu Ukrainos pusė ilgai nesutarė, kas atstovaus pilietinei visuomenei. Mat, po įvykių Kijeve, kai2013 m. buvęs Ukrainos vadovas atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį Vilniuje vykusiame ES vadovų susitikime, bei vėliau Maidano aikštėje sekusių įvykių, Ukrainoje susiformavo naujų pilietinės visuomenės judėjimų, vienijančių tam tikrų sričių profesionalus, akademikus, kurie aiškiai pasisakė už integraciją į vakarus. Naujai susiformavusios pilietinių organizacijų nacionalinės platformos atstovai jautėsi atsakingi už tolesnius įvykius Ukrainoje.
Tuotarpu ES teisė numato, jog turi būti atstovaujama ne tik nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir socialiniams partneriams, t.y. profesinėms sąjungoms ir darbdaviams. Tačiau taip vadinamų, reprezentatyviųjų darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų, lyderiai buvo praradę pasitikėjimą visuomenės akyse.. ES pusė laikėsi pozicijos, jog platformoje turi atsirasti vietos socialiniams partneriams. Tiek Ukrainos profesinės sąjungos, tiek darbdavių organizacijos pradėjo reformų procesus, pasikeitė lyderiai, atsirado erdvės naujai susikūrusioms profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijoms.
Susitarti pavyko, dabar laukia konkretūs darbai. Ukrainos visuomenė, pavargusi nuo korupcijos, melo, karo – laukia ne tik pažadų, bet ir konkrečių rezultatų. Žmonės, ypatingai jaunoji karta, tiki, kad gali kurti savo valstybę, kurioje daugiau teisingumo, tvarkos ir demokratijos.