2023 m. kovo 21 d. įvyko Lietuvos Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo posėdžiui pirmininkaujantis Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir jos pavaduotojas Ričardas Garuolis.
Pirmiausia buvo svarstoma Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 1899(2), siūlantis kartą metuose vieną dieną leisti visiems darbuotojams pasitikrinti sveikatą pagal Lietuvoje vykdomas sveikatos prevencines programas, išsaugant darbuotojo vidutinį tos dienos atlyginimą.
Trišalės tarybos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos pirmininkė Diana Raitelaitienė pranešė, kad po pasitarimų su socialiniais partnerių atstovais komisija pritarė siekiui, kad darbuotojai pasitikrintų sveikatą, bet prieštarauja, jog tai būtų daroma privaloma tvarka.
Panašią išvadą pateikė ir Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos pirmininkas Rimantas Stanevičius, teigdamas, kad būtina įstatymo projektą tikslinti.
Darbdavių atstovai atmetė šias įstatymo pataisas ir siūlė, kad darbuotojui už dieną, skirtą jo sveikatos patikrinimui, vidutinį tos dienos atlyginimą sumokėtų ne darbdaviai, o valstybė. Profesinės sąjungos nors ir nepritarė įstatymo pataisoms, bet pasiūlė papildyti Darbo kodeksą, nustatant tvarką, kuri leistų išspręsti šitą klausimą.
Toliau šis klausimas bus svarstomas Seime.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas ir Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius pateikė laikinojo solidarumo įnašo projektą, kuris leistų per dvejus metus į Lietuvos valstybės biudžetą surinkti apie 510 mln. lėšų, kurios bus skirtos gynybai ir NATO infrastruktūrai Lietuvoje kurti.
Kadangi dėl Rusijos agresijos Ukrainoje visame pasaulyje infliacija pasiekė seniai matytas aukštumas Europos centrinis bankas, siekdamas suvaldyti kainų augimą pradėjo mokėti bankams 5 proc. palūkanas, Lietuvos komerciniai bankai pradėjo už daug mažesnes palūkanas pasiskolintas gyventojų lėšas perkelti į Europos centrinį banko sąskaitas ir gavo neplanuotą, laikiną ir nuo jų veiklos nepriklausantį didžiulį pelną.
Todėl Lietuvos Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku vadovaudamiesi kitų ES valstybių pavyzdžiu pateikė pasiūlymą pusę šio milžiniško pelno paimti valstybės reikmėms.
Kadangi Europos centrinio banko sprendimas pakelti palūkanas yra laikinas, kol bus suvaldyta infliacija, šis bankų mokestis irgi galios trumpai.
Pasak pranešėjų, Konstitucinis teismas išaiškino, kad šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, nes yra laikinas, o surinktos lėšos bus skiriamas ypatingiems, visuomenei svarbiems uždaviniams spręsti.
Darbdavių atstovams baiminantis, kad dėl šio mokesčio sumažėjus pajamoms bankai gali pradėti brangiau skolinti, pasitraukti iš Lietuvos ar net bankrutuoti, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai paaiškino, kad Lietuvos bankai per pandemija iš gyventojų surinko rekordinę 50 mlrd. eurų indelių sumą, tačiau paskolų buvo suteikta daug mažiau nei ši suma. Jau daug metų Lietuvos komerciniai bankai yra patys arba vieni pelningiausių bankų Europos Sąjungoje. Paskutiniai tarptautiniai reitingai ir Lietuvos banko, kuris prižiūri komercinius bankus, duomenys rodo, jog Lietuvos bankų padėtis yra gera ir net paėmus ne pusę, o visą dėl Europos centrinio banko politikos susidariusį viršpelnį, jų pelnai vis tiek būtų didesni nei ankstesniais metais.
R. Garuoliui paklausus kodėl paimama tik pusė, o ne visas viršpelnis, ir ką Lietuvos bankas ketina daryti, kad būtų sumažintas skandinaviškų bankų monopolis, dėl kurio Lietuva neretai vadinama „finansine švediškų bankų kolonija“, įstatymo rengėjai paaiškino, kad tokį nuosaikų įstatymo projektą jie parengė norėdami apsaugoti bankus nuo galimų ekonominės situacijos pablogėjimų. Lietuvos banko atstovas atsakė, kad jų įstaiga į Lietuvą jau pakvietė daugiau užsienio bankų, kurie nors yra maži, bet didina konkurenciją, ir budriai stebi, kad Lietuvoje bankai nesusijungtų, taip dar daugiau mažinant konkurenciją.
Tai buvo paskutinis Trišalės tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas R. Ramanauskas. Nauju Trišalės tarybos pirmininku Vyriausybės teikimo tapo jos atstovas- Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
2023 m. balandžio 25 d. numatytas kitas Trišalės tarybos posėdis.
Visą Trišalės tarybos posėdį žiūrėti čia.