Sausio 12 dieną Panevėžyje vyko išvažiuojamasis Lietuvos trišalės tarybos posėdis, jame nagrinėtas ir Panevėžiui aktualus klausimas – bendrojo lavinimo mokyklų sąsaja su profesiniu mokymu. Nors nuomonių būta įvairių, tačiau galutinį kreipimosi į aukštesnes valdžios institucijas variantą apsispręsta suformuluoti kitame posėdyje.
Panevėžio profesinio rengimo centro, kuriame vyko posėdis, direktorius Bronius Sadula Trišalės tarybos nariams pristatė technologijų mokymo praktiką mieste. Praėjusiais mokslo metais keturių miesto mokyklų – „Ąžuolo”, Skaistakalnio, „Žemynos”, K. Paltaroko – tam tikrų klasių moksleiviams vyko užsiėmimai centro mokymo bazėse. Šiemet tokių mokyklų liko trys.
Mokiniai per tokius užsiėmimus supažindinami su naujausiomis technologijomis. Manoma, kad tai padeda moksleiviams geriau susipažinti su profesiniu mokymu, galimybėmis, lengviau pasirinkti tolesnį mokymosi kelią.
„Žemynos” progimnazijos direktorius ir Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Romualdas Grilauskas sako, kad bendrojo lavinimo mokyklų technologijų mokymo bazė prasta arba silpna. Geresnė padėtis tik tose šalies mokyklose, kurios statytos sovietmečio pabaigoje arba pačioje nepriklausomybės pradžioje. Tad galimybė dalį technologijų pamokų rengti Profesinio rengimo centre praplečia vaikų akiratį. Pasak jo, ugdymo programoje yra numatyta 17 valandų, skirtų profesiniam mokymui.
„Nereikia naikinti technologijų mokymo bendrojo lavinimo mokyklose. Profesinių mokyklų bazėse vykstančios pamokos turi būti paįvairinimas, pagalba pasirenkant tolesnį kelią”, – teigia jis.
Daug neišspręstų klausimų
Pasak R. Grilausko, vis dar yra neišspręstų teisinių klausimų, trukdančių plačiau bendradarbiauti.
Jis priminė, kad technologijų mokymas vyksta svetimoje bazėje. Dirba du mokytojai – technologijų mokytojas iš vaiko mokyklos ir profesinio mokymo mokytojas. Pastarajam už papildomą darbą nemokama. Tad turėtų būti išspręstas finansavimo klausimas.
Be to, bendrojo lavinimo mokyklos mokytojas atsako už vaikų saugumą. Pasak R. Grilausko, atsakomybė didelė, tačiau nėra pasiskirstymo.
Jis turi ir paaiškinimą, kodėl daugiau miesto mokyklų nesinaudoja galimybe dalį technologijų pamokų rengti Profesinio rengimo centre. Mokyklos vadovo teigimu, šiais mokslo metais liko tik esančios arčiau šio centro.
Moksleiviams iš toliau esančių mokyklų ateiti pėsčiomis reikia daug laiko. Tad reikėtų spręsti pavėžėjimo ir finansavimo klausimus. Juk miesto mokyklos savų autobusų neturi.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius sako, kad Panevėžyje naudojama gyvybinga schema. Jo manymu, kai iš 13 tūkst. aukštųjų studentų beveik 10 procentų po mokslų nueina į profesines mokyklas, nėra gerai. Tad jaunuoliui svarbu suvokti, kuriuo keliu jam eiti.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Sigito Gailiūno teigimu, viena iš priežasčių, kodėl nedaug mokyklų prisijungė prie tokio mokymosi, – mokyklų konkuravimas dėl moksleivių. Jis siūlė Trišalei tarybai kreiptis į premjerą, Švietimo ir mokslo ministeriją.
Būta įvairių nuomonių, tačiau apsispręsta, jog reikia konkrečiai suformuluoti problemas ir pasiūlymus, o kitame posėdyje patvirtinti kreipimosi tekstą, kad bendradarbiavimas tarp bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų būtų intensyvesnis.
Dauguma į aukštąsias
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Mečislovas Griškevičius teigia, kad 2020 metais šalyje trūks kone 18 procentų kvalifikuotų darbuotojų. Iki 2020 metų ES dar reikės 16 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Skaičiuojama, kad bent 40 procentų 30-34 metų žmonių ES turės būti baigę aukštąją mokyklą. Lietuvoje, pasak M. Griškevičiaus, jau dabar tokių yra daugiau nei 45 procentai.
Kasmet prarandama po 2 000 dešimtokų ir tiek pat nebeturima abiturientų. Dauguma abiturientų baigę mokyklą renkasi aukštąjį mokslą ir tik maždaug trečdalis – profesinį. Tiesa, jau ketverius metus iš eilės mokinių skaičius profesinėse mokyklose auga, tačiau net 1 800 žmonių į profesines mokyklas atėjo baigę aukštąsias. Pasak M. Griškevičiaus, siekiama pakeisti santykį tarp studijuojančiųjų aukštosiose ir profesinėse – apversti piramidę.
Beje, 2014 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog darbdaviai labiausiai vertina ne pažymius, ne diplomus, o žinias, įgūdžius, požiūrį į darbą, vertybes, patirtį.
Parengė D. SAVICKIENĖ