2023 m. lapkričio 7 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis.
Pirmiausia Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė ir Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė Virginija Vingrienė pristatė Žaliosios pertvarkos Lietuvoje priemones.
I.Valeškaitė atskleidė, kad Lietuva pagal darbuotojų skaičių, dirbančių pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imliose paslaugų šakose, Europos Sąjungoje (ES) yra ketvirta nuo galo, o norint pasiekti ES vidurkį būtina šiuose sektoriuose padidinti darbuotojų skaičių dar 65 tūkstančiais.
Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė priemonių planą, kuris paskatintų mokytis, o darbuotojus persikvalifikuoti, įgyjant pažangias profesijas.
Dalis studijų šioms profesijoms įgyti yra finansuojamos valstybės, o studentams mokamos 200 eurų mėnesinės stipendijos.
R. Garuoliui pasiūlius indeksuoti šias stipendijas, susiejant jas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ar minimalia alga, kad jos išliktų patrauklios, augant kainoms ir vidutiniam darbo užmokesčiui, viceministrė atsakė, kad tam pritartų, bet finansavimo klausimus sprendžia ne jos ministerija.
V. Vingrienė atkleidė, kad ES mastu vykdoma Žalioji pertvarka greitai pakeis kiekvieno gyvenimą, dalis profesijų išnyks, ir kils naujų profesijų poreikis. Ji nurodė, kad greitai trūks aplinkosaugos specialistų, tvaraus augimo, atliekų perdirbimo specialistų, remontininkų, drabužių taisytojų ir batsiuvių, nes vystantis tvariai mainų ekonomikai be atliekų šių profesijų poreikis augs.
Tačiau tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai pasigedo detalesnių šių priemonių pristatymo ir aiškesnės lėšų, šioms priemonėms įgyvendinti, paskirstymo tvarkos. Lietuvos pramonininkų konfederacija pasiūlė keisti atostoginių skaičiavimo tvarką – vietoje dabar naudojamo trijų mėnesių darbo užmokesčio, gauto iki atostogų, vidurkio, siūloma imti keturis kartus ilgesnį laikotarpį – 12 mėnesių, nes tuo metu kai lėtėja ekonomika tai turėtų naudos ir darbuotojams, kuriems atostoginiai taip sparčiai nemažėtų.
Tačiau R. Garuolis nurodė, kad pagal Finansų ministerijos pateiktas prognozes kitais metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 6.6 proc., todėl darbuotojams iš įmonių, kuriose pardavimai augs, tokia atostoginių skaičiavimo tvarka bus nenaudinga. Jis pateikė jau anksčiau teiktą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymą atostoginių išmokų tvarką nustatyti kolektyvinėse sutartyse. Tam pritarė ir kitos profesinės sąjungos.
Darbdavių atstovai nors ir pripažino, kad daliai įmonių atostoginių išmokų apskaičiavimo laikotarpio ilginimas yra nenaudingas, bet vis tik pritarė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlymui.
Trišalės tarybos posėdyje buvo konstatuota, kad šiuo klausimu nebuvo susitarta.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas gruodžio 19 d. Molėtuose, naujai pastatytoje UAB „Teltonika“ gamykloje, kuri ruošiasi gaminti luistus pagal Taivano suteiktas technologijas.
Visą posėdį žiūrėti čia.