Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė teisininkė Miglė Wantens pusę metų pirmininkauja Lietuvos Respublikos trišalės tarybos Darbo santykių nuolatinė komisijai (toliau – Darbo santykių komisija), kuri yra sudaryta lygiateisės trišalės socialinės partnerystės pagrindu.
Ši Darbo santykių komisija analizuoja darbo santykių problemas, derina darbuotojų, darbdavių ir valstybės (šalių) interesus darbo santykių klausimais ir teikia išvadas Trišalei tarybai.
Pagal Darbo santykių komisijos darbo reglamentą, jos veiklai vadovauja, posėdžiams pirmininkauja ir jai atstovauja komisijos pirmininkas, renkamas šešių mėnesių laikotarpiui rotacijos principu šalies atstovų tarpusavio susitarimu. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Darbo santykių komisijai pirmininkauja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė M. Wantens. Pateikiame pagrindinius šioje komisijoje svarstytus klausimus ir jos pateiktas išvadas bei pasiūlymus.
Darbo santykių komisijoje buvo svarstyti tokie pagrindiniai klausimai kaip:
2021/0414 (COM) Pasiūlymo EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVAI dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo.
Šios Direktyvos tikslas – pagerinti skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų darbo sąlygas: užtikrinti teisingą jų užimtumo statuso nustatymą, skatinti algoritminio valdymo skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę vykdant darbą skaitmeninėse platformose, didinti darbo skaitmeninėse platformose skaidrumą, be kita ko, tarpvalstybiniais atvejais, o kartu remti tvaraus skaitmeninių darbo platformų augimo Sąjungoje sąlygas.
Šia Direktyva būtų nustatomos būtiniausios teisės, taikomos visiems asmenims, skaitmeninėse platformose Sąjungoje dirbantiems pagal darbo sutartis ar darbo santykius, kaip jie suprantami pagal kiekvienos valstybės narės galiojančią teisę, kolektyvines sutartis ar taikomą praktiką, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
Darbo santykių komisijoje buvo pažymėta, kad palaikoma Europos Komisijos iniciatyva gerinti sąlygas darbuotojams ir padėti skaitmeninių platformų augimui, tačiau atkreiptas dėmesys, kad Direktyvos nuostatos dėl darbo santykių formos parinkimo, kriterijų, pagal kuriuos nustatomas darbuotojo statusas, algoritminio valdymo, darbuotojų atstovavimo turi būti tobulinamos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso įvairių straipsnių pakeitimai, būtent:
- Lietuvos advokatūros pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų keitimo: DK 38 straipsnio 3 dalies pakeitimas; DK 51 straipsnio 3 dalies pakeitimas; DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimas; DK 61 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas 3 1 dalimi; DK 104 straipsnio 2 dalies punkto papildymas; DK 112 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir papildymas
Darbo kodekso 38 straipsnio 3 dalies pakeitimas.
„3. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Kompensacija už nekonkuravimą darbuotojui mokama Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu po darbo teisinių santykių su darbdaviu pasibaigimo darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.“
DK 61 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas 3 1 dalimi DK 61 str. 3 d. – „3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), išskyrus šio straipsnio 3 1 dalyje nurodytą atvejį. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).“
DK 61 str. 3 1 d. – „3 1 Jei darbdavys dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, negali darbuotojo po tikslinių atostogų grąžinti į tą pačią darbo vietą (pareigas) ir darbuotojui yra pasiūloma lygiavertė darbo vieta (pareigos), įskaitant darbo užmokestį, darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį šio kodekso 57 str. nustatyta tvarka, įskaitant ir su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų.“
DK 104 straipsnio 2 dalies punkto papildymas DK 104 str. 2 d. – „2. Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai arba vadovas atšaukiamas, nutraukiant darbo sutartį jo iniciatyva.“
DK 112 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir papildymas DK 12 str. 5 d. – „5. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos darbo dienos sutrumpinti darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.“
- Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 1162. Šiuo projektu siūlomas visiškai naujas teisinis reguliavimas dėl laisvų dienų suteikimo darbuotojo savišvietai. Projekte numatyta darbuotojo teisė gauti penkias laisvas darbo dienas per metus savišvietai. Darbdaviui tai būtų pareiga jas darbuotojui suteikti. Įstatymo projekto rengėjo nuomone, pagal esamą teisinį reguliavimą darbuotojas gali pasinaudoti nemokamomis atostogomis tik tuo atveju, jei darbdavys sutinka, o siūlomu teisiniu reguliavimu darbdavys turi pareigą darbuotojui penkias darbo dienas suteikti.
Projektui darbo santykių komisija pritarė ir pasiūlė 5 punktą papildyti: „Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyta didesnė negu šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta mokymosi atostogų trukmė ir apmokėjimo už jas tvarka.“
- Darbo kodekso 138 straipsnio keitimai, projektai Nr. XIVP-1093 ir Nr. XIVP -1272.
Projekto Nr. XIVP-1093 esmė, kad siūlomi mamadieniai ir tėvadieniai ir tėvams, auginantiems vieną vaiką. Be to, tėvadienius visiems tėvams, išskyrus auginantiems neįgalų vaiką, siūloma suteikti iki vaikams sukaks ne 12, o 16 metų.
Teikiamais pakeitimais įstatyme siekiama įtvirtinti, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, vieną arba du vaikus iki 16 metų, dvi dienos per mėnesį – darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 16 metų. Kaip ir iki šiol, vietoj papildomos poilsio dienos tėvai turėtų galimybę trumpinti darbo laiką atitinkamai dviem arba keturiomis valandomis per savaitę.
Projekto Nr. XIVP -1272 esmė, kad įstatymas papildomas nuostata, kad turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kurie serga sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą; turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 75 metai ir daugiau, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
Darbo santykių komisija pasiūlė Trišalei tarybai spręsti dėl sisteminių pokyčių šioje srityje iniciatyvos, gal būt bendros koncepcijos parengimo, kurioje atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktų bei Europos Parlamento direktyvų reikalavimus būtų numatytos priemonės, kurios leistų užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą – šeiminių poreikių ir darbo įsipareigojimų derinimo lankstumą, papildomas garantijas tėvams ne tik auginantiems vaikus, bet ir prižiūrintiems senyvo amžiaus ir sergančius tėvus, pagalbos negalią turintiems ir juos prižiūrintiems asmenims užtikrinimo priemones, įvertinant ekonomines valstybės galimybes.
5. Dėl Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Siūlymų esmė:
– patikslinamas darbdavių darbuotojams nesumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų apibrėžimas, teikiama nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytą šių sumų sandarą, tokiu būdu siekiama mažinti riziką patvirtinti neteisingas darbuotojų reikalavimų sumas.
– nustatomas ilgesnis kreipimosi dėl ilgalaikio darbo išmokų terminas (nuo 6 mėn. pailginant iki 12 mėn.);
– nurodoma, kad išmokos iš Garantinio fondo būtų paveldimos,
– papildoma nuostata, kad darbuotojui gavus didesnę išmoką iš Garantinio fondo, susidariusią permoką turi grąžinti į Garantinį fondą nemokumo administratorius,
– papildoma nuostata, kad teisė gauti ilgalaikio darbo išmoką atleistiems darbuotojams (išskyrus atleistiems iš biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko) būtų susieta su darbdavio mokėtomis įmokomis;
– nustatoma, kad Ilgalaikio darbo išmokos galėtų būti skiriamos ir nesant atskiro darbuotojo kreipimosi, tokiu būdu mažinant administracinę naštą.
Darbo santykių komisija nusprendė, kad reglamentavimas galėtų būti tobulinamas, (kreipimosi laikotarpis, įmokų mokėjimo susiejimas su teisę gauti ilgalaikio darbo išmokas) ir pasiūlė klausimą dar kartą svarstyti, gavus iš įstatymo projekto rengėjų patikslintą įstatymo projektą.
Miglė Wantens nuotraukoje antra iš kairės į dešinę.