2020 m. lapkričio 24 d. įvyko virtualus Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Posėdį pradėjo savo darbą baigiantis Socialinių reikalų ir darbo reikalų ministras Linas Kukuraitis. Padėkojęs socialiniams partneriams už darbą Trišalėje taryboje jis apžvelgė Trišalės tarybos veiklą ir pažymėjo, kad jo vadovavimo laikotarpiu Lietuvoje išaugo kolektyvinių sutarčių skaičius.
Ministras ypač džiaugėsi Krovininio autotransporto šakos kolektyvine sutartimi, kurią pasirašė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ transporto darbuotojų profesinės sąjungos.
Kadangi Valstybės ir Sodros biudžetų tvirtinimas Seime buvo atidėtas tikslinti, šis į Trišalės tarybos posėdžio dienotvarkę įtrauktas klausimas irgi buvo nukeltas svarstyti vėliau.
Daug diskusijų sukėlė Europos komisijos teikiama direktyva dėl minimalios mėnėsinės algos (MMA). Europos parlamente ją patvirtinus ji galiotų ir Lietuvai, nes būtų taikoma šalims, kuriose kolektyvinės sutartys aprėpia mažiau nei 70% šalies darbuotojų.
Klausimą pristatanti Socialinių reikalų ir darbo reikalų viceministrė Eglė Radišauskienė atskleidė, kad direktyva numato, jog nustatant MMA šalys turėtų atsižvelgti į infliaciją, darbo našumą, gyventojų perkamąją galią ir kitus rodiklius.
Direktyvoje taip pat numatyta, kad būtina sukurti kontrolės būdus, kurie užtikrintų, jog darbuotojams būtų mokamas ne mažesnis nei MMA atlyginimas.
Viceministrė trumpai palygino Lietuvos ir kitų ES šalių MMA nustatymo būdus. Kai kuriose šalyse MMA yra nustatomas atskirai kvalifikuotam ir nekvalifikuotams darbui, o Lietuvoje – tik nekvalifikuotam darbui.
Nors viceministrė pažymėjo, kad Lietuva iš esmės jau įvykdė beveik visas šios direktyvos nuostatas, vis tik ji siūlė Lietuvai šią direktyvą atmesti, nes „manytina, kad direktyva neatitinka lygių galimybių bei teisingo apmokėjimo už darbą principų“, „administracinės naštos mažinimo principo“ ir „pažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principus“.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Danas Arlauskas karštai piktinosi šia Europos komisijos pateikta direktyvą, įspėdamas, kad jei nelaimės „sveikas protas“ ir ši direktyva bus priimta, Europos Sąjungoje įvyks dar ne vienas Brexitas, o Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis jį ramino, sakydamas, kad Lietuvai priėmus šią direktyvą MMA būtų net mažesnis nei nustatomas pagal dabartinę skaičiavimo formulę.
R.Ramanauskas pareiškė, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nors ir mato, kad dar yra ką tobulinti, pritaria Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) siūlymui priimti Europos komisijos direktyvą dėl MMA nustatymo.
Šiai nuomonei pritarė ir kitos profesinės sąjungos.
Kadangi šios direktyvos svarstymas tik prasidėjo, o jos priėmimas Europos parlamente gali užtrukti metus ar ilgiau, nuspręsta, kad Trišalė taryba dabar savo sprendimo klausimu nepriims.
Daug diskusijų tarp darbdavių sukėlė paramos nuo Covid -19 nukentėjusiam verslui padėti.
R.Ramanauskas atkreipė dėmesį, kad nuo pandemijos nukentėjo ne tik verslas, bet ir profesinės sąjungos, nes jų nariams netekus darbo, išėjus į prastovas, sumažėjus jų atlygimams, sumažėjo nario mokesčio įplaukos, todėl ir profesinės sąjungos turėtų gauti šią pagalbą. Darbdavių atstovai tam neprieštaravo.
Viceministrė E.Radišauskienė atsakė, kad pagal Užimtumo įstatymą tokią paramą gali gauti ir profesinės sąjungos.
Vėliau Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė pristatė nedarbo padėtį Lietuvoje ir atsakė į klausimus.
Nutarta neeilinį Trišalės tarybos posėdį surengti lapkričio 7 d. Nors iki to laiko dar nebus patvirtinta nauja Vyriausybė ir nebus pateiktos kitų metų Lietuvos ekonomikos prognozės, pagal kurias nustatomas MMA, darbdaviams pasiūlius bus svarstoma peržiūrėti MMA didinimą, nes, jų nuomone, jau turės pasirodyti ūkio augimo prognozės apmatai.
Sutarta, kad nepasirodžius šioms prognozėms, šis klausimas bus perkeltas į gruodžio 15 d. Trišalės tarybos posėdį.