2018 m. spalio 16 d. Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Pasibaigus šešių mėnesių kadencijai nauja Trišalės tarybos pirmininke išrinkta Vyriausybės atstovė Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Toliau Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas pateikė apsvarstyti darbuotojų iš trečiųjų šalių t. y. tų šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, kvotų klausimą.
Dabar trūkstamų profesijų sąrašą pusei metų tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo tarnyba. Siūloma šį sąrašą tvirtinti metams. Nuo 2017 m. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, kad trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių leidimų nereikia. Pernai buvo išduoti 12.5 tūkstančių laikinų leidimų dirbti užsieniečiams, o šiemet Lietuvoje jau dirbo 40 tūkstančių užsieniečių, kurių dauguma buvo iš Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių respublikų, dirbančių daugiausiai statybose ir transporte bei vis daugiau gamyklose ir maitinimo įstaigose.
Darius Urbonas pareiškė, kad kyla abejonių ar darbuotojų tikrai trūksta, nes Lietuvos policija nustatė 3000 atvejų, kai atvykę dirbti užsieniečiai Lietuvoje nedirbo ir negyveno.
Todėl Vyriausybė nutarė įvesti kvotą užsieniečiams, kurią nustatytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Ūkio ministerija. Ši kvota būtų pateikiama Trišalei tarybai, kuri iki lapkričio 1 d. pateiktų savo rekomendacijas, ir įsigaliotų vieneriems kalendoriniams metams. Išnaudojus kvotą darbuotojai atvyktų į Lietuvą dirbti bendrąja tvarka t. y. be palengvintų įvažiavimo procedūrų. Pirmoji kvota būtų įvesta 2021 metams.
Nepaisant to, kad nedarbas Lietuvoje siekia net 7%, šie pasiūlymai sukėlė audringą darbdavių atstovų pasipriešinimą. Lietuvos darbdavių nuomone, reikia bet kokius darbuotojus iš Europos Sąjungai nepriklausiančių šalių įsileisti be jokių kliūčių, tarsi Lietuva nebūtų Europos Sąjungos šalis, turinti tarptautinių įsipareigojimų saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną.
Asociacijos „Linava“ Erlanda Mikėnas pareiškė, kad kvotos sužlugdys Lietuvos transporto sektorių, nes vairuotojų trūksta visoje Europoje, ir pažadėjo Trišalės tarybos nariams parodyti filmuką, atskleidžiantį sunkią darbdavių padėtį, kai vienas darbdavys net maistu vilioja pagiriotą vairuotoją, kuris nenori išeiti į darbą, nors darbdavys ir turi žinoti, kad vilkiko vairuotojui leidžiama vairuoti, tik kai kraujyje yra 0% alkoholio.
Jis pareiškė, kad Lietuvos darbdaviai visada pirmiausiai renkasi Lietuvos vairuotoją, nes iš jo lengviau išsireikalauti nuostolių padengimą nei iš užsieniečių, kurie pridarę darbdaviui žalos pabėga į savo šalis.
Kristina Krupavičienė pareiškė, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” jau atsiuntė šiuo klausimu savo nuomonę atsakingoms institucijoms. Žiūrėti čia. Jau dabar užsieniečiai Lietuvoje sukėlė socialinį dempingą, masiškai pakeisdami vietinius darbuotojus. Užsieniečiai yra diskriminuojami, jie dirba blogesnėmis sąlygomis, o jiems mokami mažesni atlyginimai. Ji atkreipė dėmesį, kad iš 40 000 atvykusių užsieniečių tik 200 darbuotojų turėjo aukštą kvalifikaciją ir kvietė šį klausimą spręsti kompleksiškai.
Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o įvežami pačios žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, kurių netrūksta, nes nedarbas tarp šių darbuotojų yra pats didžiausias Lietuvoje.
Darius Urbonas pranešė, kad greitai Seime bus priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas, kuris padės kompleksiškai spręsti šią problemą.
Darbdavių atstovas Sigitas Gailiūnas piktinosi tuo, kad darbdaviai turės rūpintis užsieniečiais, nes tai jiems „užkraus papildomą administracinę naštą“, ir siūlė liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą, nes didelė dalis Lietuvos bedarbių nenori dirbti.
Darius Urbonas apgailestavo, kad darbdaviai dėl to turės papildomų sąnaudų ir ramino, kad kokios kvotos užsieniečių Lietuvos darbdaviai bepaprašys tiek jie ir gaus.
Buvo nubalsuota pritarti, kad kvotų nustatymas būtų svarstomas ir Trišalėje taryboje, pridedant pastabą, kad darbdaviai yra „iš principo“ prieš tokių kvotų įvedimą.
Vėliau Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Vita Baliukevičienė pristatė naujojo Darbo kodekso monitoringą t. y. įvertino jo poveikį.
Kristinai Krupavičienei paklausus ji atskleidė, kad Valstybinė darbo inspekcija patenkino 30 iš 31 darbdavių prašymų atleisti iš darbo darbuotojų renkamus atstovus, kurių beveik visi buvo profesinių sąjungų nariai.
Tai sukėlė Kristinos Krupavičienės pasipiktinimą, nes svarstant naujojo Darbo kodeksą pakeitimą, kad renkami profesinių sąjungų atstovai būtų atleidžiami tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos, o ne profesinės sąjungos sutikimą kaip buvo anksčiau, Valstybinės darbo inspekcijos vadovai žadėdavo, kad tokių leidimų jie neduos. Ji įspėjo, kad taip Lietuva pažeidžia Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) reikalavimus.
Viceministrė Eglė Radišauskienė nuramino, kad ne visi atleistieji buvo profesinių sąjungų pirmininkai, o Valstybinė darbo inspekcija nedavė neteisėto susitikimo atleisti iš darbo.
Nutarta, kad savo pasiūlymus dėl Darbo kodekso pataisų darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai pirmiausiai siųs apsvarstyti į Trišalės tarybos Darbo santykių komitetą bei surengti neformalų Trišalės tarybos susitikimą jiems aptarti.