2022 m. kovo 29 d. įvyko nuotolinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Darbdavių atstovai, kurie turėjo perimti pirmininkavimą, vieningai naująją Trišalės tarybos pirmininke išrinko Lietuvos darbdavių asociacijos prezidiumo narę Aureliją Maldutytę.
Pirmiausia buvo svarstomos įstatymo Lietuvos respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurias Vyriausybė pateikė atsižvelgusi į dalį darbdavių organizacijų vienijančią Verslo taryba, kuri panašu net nėra oficialiai įregistruota, nes nepavyko rasti šios organizacijos rekvizitai.lt tinklalapyje.
Siūlomomis pataisomis siekiama liberalizuoti darbuotojų iš trečiųjų šalių t. y. Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių įdarbinimą ir apgyvendinimą Lietuvoje.
Profesinių sąjungų atstovai paprašė siųsti svarstomų klausimų medžiagą bent prieš penkias darbo dienas, nes prieš pateikiant Trišalei tarybai savo nuomonę būtina ją suderinti su savo nariais. Gausios šio įstatymo pataisos buvo pateiktos tik ketvirtadienį prieš antradienį vykstantį posėdį, todėl tinkamai jas įvertinti neužteko laiko. Vyriausybės atstovai pareiškė, kad penkių darbo dienų pateikimu terminas buvo išlaikytas.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abromavičius, kuris pristatė šias pataisas, džiaugėsi, kad dalis įstatymo pataisų tikėtina įsigalios jau nuo 2023 metų, o nuo 2024 m. bus atsisakyti nacionalinių darbo vizų. Tokiu būdu bus leidžiama š Lietuvą atvykusius užsieniečius nuomoti darbui Skandinavijoje, nes ten nuomoti galima tik tuos darbuotojus, kurie turi teisę nuolatos gyventi ES valstybėse. Lietuvos darbdaviai daug lengviau galės įdarbinti, kaip teigė viceministras, „aukštos kvalifikacijos“ užsieniečius iš trečiųjų šalių. Sumažės „administracinė našta“ valstybinėms institucijoms ir darbdaviams, nes šalyse, kuriose nėra Lietuvos konsulatų arba juose yra mažai darbuotojų, įdarbinimo Lietuvoje klausimus tvarkys privačios įdarbinimo įmonės. Užsieniečiams nebereikės gyventi Lietuvoje daugiau nei dvejus metus, kad galėtų atsivežti gyventi Lietuvoje savo šeimos narius. Norint įdarbinti užsienietį nebereikės pateikti užsieniečio kvalifikaciją įrodančių dokumentų, jei bus mokamas didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis (VDU). Daugiau žiūrėti pristatymo skaidres.
Kai profesinių sąjungų atstovai paklausė kodėl įstatymo pataisų projekte numatytas 1.5 VDU apribojimas yra sumažintas iki 1,2 VDU, Vyriausybės atstovai atsakė, kad ES direktyvoje dėl „Mėlynos kortos“ t. y. aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių, yra nurodytas 1.2 VDU dydžio apribojimas ir nors direktyvos taikymas netrukdo gerinti darbuotojų darbo sąlygas Vyriausybės atstovai teigė nenorintys išsiskirti ES kontekste.
Posėdžiui pirmininkavusi Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė ir vienos iš didžiausių Lietuvoje įdabinimo įmonės „Headex group“ vadovė A. Maldutytė pareiškė, kad užsieniečiams užteks ir vieno VDU, nes jis šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai aukštas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė siūlė, leisti užsieniečiams lengviau keisti darbdavį. Dažnai užsieniečiai Lietuvoje dirba blogesnėmis nei sutarta sąlygomis, nes jiems sunku pakeisti darbdavį, o nesutikus taip dirbti, jie išsiunčiami iš Lietuvos kaip nelegaliai šalyje gyvenantys asmenys. Ji ragino užtikrinti, kad užsieniečius galėtų įdarbinti tik nepriekaištingos reputacijos darbdaviai, teikiant pirmenybę toms įmonėms, kurios turi sudariusios kolektyvines sutartis, užtikrinančias darbuotojams geras darbo sąlygas.
R. Garuolis paklausė Vidaus reikalų viceministro A. Abromavičiaus kodėl rengiant šias pataisas dalyvavo tik dalies darbdavių atstovai, o profesinių sąjungų atstovai, kurie vėliau turi ginti nuskriaustų darbuotojų teises, nebuvo pakviesti, ir kodėl viceministras teigė, kad įstatymo pataisas, palengvinančias užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, reikia priimti „nedelsiant“, kai 2022 m. kovo 1 d. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, jog Lietuvoje yra 174 000 bedarbių, o 2022 m. kovo 29 d. dienos duomenimis laisvų darbo vietų tėra 17 000 t. y. viena darbo vieta dešimčiai bedarbių! Migracijos departamento duomenimis be 36 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos šiuo metu Lietuvoje jau dirba virš 100 000 užsieniečių iš trečiųjų šalių, kai tuo tarpu apie 680 000 Lietuvos piliečių, neradę darbo tėvynėje, dirba užsienio šalyse, o oficialus Lietuvoje registruotas nedarbas siekia 10 proc.
R. Garuolis nusistebėjo darbdavių kalbomis, kad trūksta programuotojų ir kitų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kai tie patys Užimtumo tarnybos duomenys rodo, jog Lietuvoje reikia tik 174 ITT specialistų, iš kurių apie pusę yra kompiuterinės technikos specialistai. Daugiau žiūrėti čia.
Vidaus reikalų viceministras atsakė, kad žodį „nedelsiant“ panaudojo, nes įstatymo priėmimo procedūros užtrunka devynis mėnesius ir to nedarant greitai šios pataisos neįsigaliotų nuo 2023 metų.
Socialinių reikalų viceministras V. Šilinskas atsakė, kad įstatymo pataisos palengvins didesnį atlyginimą uždirbančių darbuotojų skaičių, o tai pakels bendrą VDU lygį, o kartu ir su juo susijusią minimalią algą.
R. Garuoliui paklausus kas bus, jei atvykusiam dirbti užsieniečiui nebus mokamas 1.2 ar 1.5 VDU, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento darbuotoja Danutė Petrauskienė atsakė, kad tuomet šis darbuotojas bus išsiunčiamas iš Lietuvos.
Taigi, tokiu būdu bus įteisinama galimybė darbdaviui piktnaudžiauti ir apgaudinėti darbuotojus, kai atvykusiam, neretai už savo lėšas darbuotojui, darbdavys pasiūlo dirbti už mažesnį nei žadėjo atlyginimą arba siunčia jį namo. R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad jau tokie piktnaudžiavimai jau vyksta ne vienerius metus, o apie juos neretai atvirai kalbama Darbo ginčų komisijose, svarstant nuskriaustų užsieniečių bylas. Todėl įstatymuose nenumačius „saugiklių“ nuo tokių piktnaudžiavimų ir nepritaikius atsakomybės darbdaviams, kurie nesilaiko savo pažadų darbuotojui, 1.2 ar 1.5 VDU apribojimas neveiks, užsieniečiai bus toliau apgaudinėjami ir išnaudojami, kentės geras Lietuvos ir Europos Sąjungos įvaizdis ir bus sukeltas socialinis dempingas dėl kurio Lietuvos piliečiai neteks darbo, o šalies VDU ne išaugs, o sumažės.
R. Garuoliui priminus, kad negavo A. Abromavičiaus atsakymo kodėl rengiant šias įstatymo pataisas nebuvo pakviesti profesinių sąjungų atstovai, posėdžiui pirmininkavusi A. Maldutytė, kuri dalyvavo posėdžiuose su Vyriausybe rengiant šias pataisas, neleido viceministrui atsakyti ir nors yra darbdavių, o ne Vyriausybės atstovė, pati už jį atsakė, sakydama, jog profesinės sąjungos atstovai susitikinėja su Lietuvos Prezidento G. Nausėdos atstovais, o po to išjungė R. Garuoliui mikrofoną, teigdama, kad šis posėdžio klausimas per ilgai svarstomas.
R. Garuoliui vis tik pavyko vėl įjungti mikrofoną ir pasakyti, kad susitikimai su Prezidento ar kitų valstybės institucijų atstovais nėra lygintini su įstatymų rengimu, nedalyvaujant socialiniams partneriams ir taip pažeidžiant europinius socialinio dialogo principus.
Įdomu, kad Vidaus reikalų viceministras, kuris buvo darbdavių atstovės viešai pažemintas, atimant iš jo teisę pasakyti Vyriausybės nuomonę, dėl šio savo ir Vyriausybės pažeminimo neprieštaravo ir nepasakė, kad darbdavių atstovė neturėjo jokių įgaliojimų kalbėti Vyriausybės vardu.
Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės atstovė Agnė Kavaliauskienė paaiškino, kad 2021 m. rudenį vykusiuose su Vyriausybės atstovais Verslo taryba, kuri neformaliai vienija dalį Lietuvos darbdavių organizacijų, pateikė savo pasiūlymus kaip pagerinti trūkstamos darbo jėgos pritraukimą iš trečiųjų šalių, kurie Vyriausybei pasirodė „logiški“. Todėl juos aptarus ir patikslinus su atsakingomis ministerijomis 2022 m. vasario 3 d. susitikime Vyriausybė jiems pritarė ir vasario 8 d. pateikė apsvarstyti Trišalei tarybai.
Dar ji atskleidė, kad 2022 m. kovo 8 d. šie pasiūlymai buvo aptarti ir su profesinių sąjungų atstovais – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.
Kadangi A. Kavaliauskienė greitai paliko posėdį, nepavyko sužinoti kodėl į minėtą susitikimą nebuvo pakviesta daugiausiai trečiųjų šalių darbuotojų Lietuvoje jungianti Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, nors vasario 25 d. rašte apie savo norą susitikti ir aptarti šiuos klausimus profesinė sąjunga pranešė Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei. Skaityti čia.
Pasiūlymus dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų dar galima siųsti iki 2022 m. balandžio 7 d.
Vėliau valstybinės darbo inspekcijos atstovė Irina Janukevičienė pateikė 2021 m. Darbo ginčų komisijų darbo apžvalgą, kuri atskleidė, kad pernai sumažėjo skundų į darbo ginčų komisijas. Daugiausiai skundų gauta iš transporto ir statybos šakų darbuotojų. Dažniausiai skundžiamasi dėl neišmokėtų atlyginimų. Būtent šiuos darbus daugiausiai dirba darbuotojai iš trečiųjų šalių.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė Jurgita Vitkauskienė apžvelgė kolektyvinių sutarčių padėtį Lietuvoje ir atskleidė, kad pagal šį rodiklį Lietuva yra žemiausioje vietoje Europoje. Ypač bloga padėtis yra privačiame sektoriuje. Ji paprašė pateikti pasiūlymus kaip galima būtų padidinti kolektyvinių sutarčių skaičių.
K. Krupavičienė pasiūlė į viešųjų pirkimų įstatymą įtraukti lengvatas toms įmonėms, kurios yra sudariusios kolektyvines sutartis, sustiprinti profesinių sąjungų vadovų apsaugą, daugiau naudoti viešinimo ir mokymo priemonių, kurios padėtų darbdaviams ir profesinėms sąjungoms suprasti kolektyvinių sutarčių naudą, ir kt.
Sutarta, kad profesinės sąjungos atsiųs jai į ministeriją savo pasiūlymus.
Apsvarsčius Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ iškeltą klausimą dėl trečiųjų šalių darbuotojams, dirbantiems Lietuvos įmonėse, iškilusių sunkumų išsivežti namo uždirbtus atlyginimus, nutarta toliau ieškoti būdų kaip šią problemą spręsti.
Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks balandžio 26 d.