2021 m. gegužės 11 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas, Jovita Pretzsch ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Įgyvendinant Europos Sąjungos Nemokumo direktyvą Finansų ministerija pateikė įstatymų pataisas, kurios leistų darbuotojams mokėti iki 6 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išmokas ne tik tada, kai įmonė bankruoja, bet ir, kai dėl kilusių ekonominių sunkumų įmonės įvykdo restrukturizavimą.
Seimo Finansų ir biudžeto reikalų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pateikė Trišalei tarybai svarstyti įstatymo pataisą mokėti atlyginimus tik pavedimu, kad būtų mažinamas atlyginių mokėjimas „vokeliuose“ ir darbuotojai būtų mažiau nesąžiningų darbdavių apgaudinėjami. Tai yra senas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas. M.Majauskas atskleidė, kad kartu bus svarstomos galimybes suteikti smulkiam verslui kompensaciją kasos aparatų įsigijimui bei padidinti bankomatų skaičių.
Vieni darbdavių atstovai šiam pasiūlymui pritarė, kiti siūlė įvesti pereinamąjį laikotarpį kol smulkieji verslininkai įsigys kasos aparatus, o transporto įmonių atstovai griežtam tam priešinosi, sakydami, kad dėl nedidelio kiekio nesąžiningų darbdavių kiti darbdaviai neturi nukentėti, nes uždraudus mokėti vairuotojams atlyginimus grynaisiais pinigais mažos įmonės bankrutuos arba perkels verslą į kaimynines šalis.
Nors Vyriausybės atstovai paaiškino ir net nurodė, kur Lietuvoje būtų galima greitai ir nemokamai darbuotojams iš užsienio įsigyti mokėjimo korteles, transporto įmonių atstovai vis tiek tvirtino, kad užsieniečiams tai padaryti yra labai brangu, nepatogu, nes neva vairuotojai iš užsienio į savo šalis grįžta ne autobusais ir lėktuvais, o vilkikais, kuriems sustoti prie prekybos centrų kur yra bankomatai nėra vietos, o išgryninti pinigus Lietuvoje užtrunka nuo dviejų dienų iki savaitės.
K.Krupavičienė pritarė atlyginimų mokėjimui tik pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą, bet kartu prašė peržiūrėti ir sumažinti bankinių pavedimų ir kasos aparatų aptarnavimo įkainius.
Statybininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis palaikė M.Majausko pasiūlymą, atskleisdamas, kad teko susidurti su keturiais atvejus (du statybininkai ir du vairuotojai), kai darbdaviai suklastojo darbuotojų parašus ir nesumokėjo uždirbtų atlyginimų. Prokuratūra atsisakė, tirti šiuos pažeidimus, pareiškusi, kad parašų autentiškumo negalima nustatyti, nes jie yra per trumpi.
Daugiausiai dėl grynųjų pinigų mokėjimo nukenčia užsienio darbuotojai, kurie nežino Lietuvos įstatymų ir nesikreipia į Darbo ginčų komisijas. Todėl daug pažeidimų nėra fiksuojami.
M.Majausko pasiūlymui pritarė Vyriausybės atstovas Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir visos profesinės sąjungos, išskyrus savo ankstesnę nuomonę pakeitusią profesinę sąjungą „Sandrauga“, o darbdavių atstovai šiuo klausimu dėl vieningos nuomonės nesutarė.
Dabar ši įstatymo pataisa bus svarstoma Seime.
Seimo narys Gintautas Paluckas pristatė įstatymo pataisas prieš mobingą darbo vietose.
K.Krupavičienė pareiškė palaikymą šiam pasiūlymui. Ji pasiūlė Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose tiksliau apibrėžti psichologinį smurtą ir darbdavio atsakomybę bei ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.190, kuri numato veiksmingas priemones, užkertančias kelią psichologiniam smurtui. Ji siūlė kovoti prieš mobingą, taip kaip JAV kovojama su seksualiniu priekabiavimu darbe, kur ne nukentėjusi pusė turi įrodinėti kaltę, o apkaltintas vadovas turi įrodyti savo nekaltumą.
Darbdavių atstovai šiai G.Palucko įstatymo pataisai nepritarė.
Darbdavių atstovas Sigitas Gailiūnas piktinosi, kad nustačius mobingą kaltasis būtų iš karto būtų baudžiamas. Jis siūlė ne bausti smurtautojus, o šviesti visuomenę.
Sutarta perkelti šio klausimo svarstymą į darbo santykių komisiją. K.Krupavičienė pasiūlė įtraukti į darbo santykių komisiją ne tik teisininkus, bet profesinių sąjungų atstovus. Šiam pasiūlymui buvo pritarta.
Seimo narys Andrius Bagdonas pateikė įstatymo pataisą, kad dienpinigiai būtų mokami tik pavedimu. Jis prisipažino, kad pateikė šį pasiūlymą tam, kad jeigu būtų atmestas M.Majausko pasiūlymas Seime būtų svarstoma bent dėl dienpinigių mokėjimo pavedimu.
Kilo diskusija ar nereikėtų atsisakyti dienpinigių, o komaniruotės išlaidas maitinimui ir nakvynei apmokėti pagal pateiktas sąskaitas.
Svarstant Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimą Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė pateikė Lietuvos ūkio augimo prognozes. Ji atskleidė, kad Lietuvoje, nepaisant pandemijos, visų, išskyrus viešbučių ir maitinimo įstaigų, darbuotojų atlyginimai 2020 metais augo įspūdingai – 10.5%.
Ji atskleidė, kad nors nustatant MMA skaičiuojama, kad MMA sudarys 48% Vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tačiau jis tesudaro apie 45-46% VDU, nes ateinančių metų MMA Lietuvos bankas prognozuoja konservatyviai, todėl VDU būna visada didesnis nei buvo numatoma.
Vis tik nepaisant to Lietuvos banko atstovė siūlė MMA didinti remiantis ateinančių metų prognozuojamu VDU be priedų t. y. 6% mažesniu, neva dėl to, kad Europos šalys VDU skaičiuoja be priedų. Kadangi Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos VDU be priedų bus 1462 eurai, o MMA turi sudaryti 48% VDU, kitų metų MMA turėtų būti 703 eurai.
Darbdavių atstovai siūlė keisti MMA apskaičiavimo formulę, bet kaip tai daryti nepasakė.
S.Gailiūnas siūlė visai nenustatinėti MMA, nes atseit darbo rinka pati nustato tikrą darbo jėgos kainą, nutylėdamas, kad darbdaviai dažnai moka MMA ir priedą „vokeliuose“, todėl padidinus MMA „vokelių“ dalis, o tuo pačiu „šešėlis“ sumažėja.
Įdarbinimo įmonės „Headex” vadovė Aurelija Maldutytė panašu, nesiklausė Lietuvos banko atstovės pristatymo apie geras Lietuvos ūkio ir algų augimo prognozes ir teigė, kad padidinus MMA Lietuvos verslas žlugs, o Lietuvoje liks tik vyresnio amžiaus verslininkai, kurie sutiks laukti pensijos, gaudami dėl MMA padidėjimo labai sumažėjusius pelnus. Tačiau vėliau ji netikėtai pareiškė, kad MMA darbdaviams yra nesvarbi, kadangi Lietuvoje tokių mažų atlyginimų darbo skelbimuose niekas nenurodo, todėl MMA didinti nereikia.
Ji siūlė MMA nustatyti, žiūrint ne į Lietuvos ūkio augimą, o į kaimyninių šalių atlyginimus, kurie yra mažesni nei Lietuvoje, nes taip neva nebus sumažintas Lietuvos konkurencingumas.
Lietuvos banko atstovė jai dar kartą paaiškino, kad nors atlyginimai auga truputį greičiau nei darbo našumas, bet jie vis dar yra daug mažesni nei darbo našumas lyginant su kitomis Europos šalimis.
K.Krupavičienė atsakė, kad Lietuvooje atlyginimai atsilieka nuo darbo našumo, nes BVP vienam gyventojui sudaro 80% ES vidurkio, o atlyginimai – 60% ES vidurkio. Lietuva pagal BVP vienam gyventojui lenkia Estiją ir Slovėniją, bet VDU ir MMA atlyginimai Lietuvoje yra žymiai mažesni nei šiose šalyse.
Ji atskleidė, kad Lietuvoje atlyginimai sparčiau auga daugiau uždirbantiems darbuotojams, nei mažas pajamas uždirbantiems darbuotojams.
Todėl būtina MMA didinti iki 750 eurų „ant popieriaus“ ir 530 eurų „į rankas“, nes tai sudarytų 48% Finansų ministerijos prognozuojamo VDU, kuris kitais metais sudarytų 1562 eurų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K.Krupavičienė įspėjo darbdavius, kad nesutarus Trišalėje taryboje MMA didinimo klausimas bus perduotas spręsti Seimui ir Vyriausybei.
Tai buvo pirmas MMA klausimo svarstymas. Kitas Trišalėstarybos posėdis vyks birželio 8 d.