2018 m. kovo 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimautas Ramanauskas, valdybos narys Ričardas Garuolis ir Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis.
Pirmiausia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento direktorė Rita Skrebiškienė pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtas išvadas apie Lietuvos darbo rinkos ir socialinės padėties įvertinimą ir pasiūlymus Lietuvai. EBPO yra prestižinė turtingiausių pasaulio valstybių organizacija, kurios nare bando tapti ir Lietuva. Žiūrėti daugiau: http://www.urm.lt/default/lt/ebpo
Daugybė EBPO pastebėjimų sutapo su profesinių sąjungų nuomone. EBPO pažymėjo, kad Lietuvoje yra per didelė emigracija, socialinė nelygybė, „šešėlis“, ir skurdas, ypač pensininkų tarpe. Lietuvoje yra per maži mokesčiai ir per mažai jų surenkama į biudžetą, todėl per mažai finansuojamos viešosios paslaugos, t. y. gyventojai negauna tinkamo gydymo, švietimo paslaugų, valstybinės įstaigos negali tinkamai vykdyti savo veiklos.
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys moka per didelius mokesčius, o didesnes pajamas gaunantys – per mažus. EBPO siūlo iš esmės keisti mokesčių sistemą, didinant jos progresyvumą, socialinę apsaugą ir imtis veiksmingų priemonių mažinant neoficialų darbą, „šešėlį“ ir socialinę atskirtį bei skurdą, įspėdama Lietuvą apie jai gresiančią demografinę katastrofą, kai sutampa gyventojų senėjimas ir didelė jaunimo emigracija, kurios nesustabdo net ūkio augimas. Žiūrėti daugiau: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/ebpo-rekomendacija-lietuvai-spresti-demografines-problemas-ir-uztikrinti-darbo-vietu-kokybe
Darbdavių atstovas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, įvertinęs EBPO rekomendacijas, kaip sovietinius siūlymus „atimti ir padalinti“, paklausė ką ketinama su šiais pasiūlymais daryti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai paaiškino, kad tariantis su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje bus bandoma šias rekomendacijas įgyvendinti.
Po to Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė pristatė šios įstaigos reformą, kuria siekima sumažinti administracijos darbuotojų skaičių, o už sutaupytas lėšas padidinti tiesiogiai su bedarbiais dirbančių darbuotojų kiekį ir jų atlyginimus.
Valdas Sutkus karštai kritikavo Darbo biržos vykdomą projektą „Atrask save“, kurio metu bedarbiai mokosi kvėpavimo ir kitų psichologinių pratimų ir taip, pasak jo, „iškvėpuoja“ 30 mln. eurų. Valdas Sutkus citavo „Lietuvos ryte“ išspausdintus nusivylusių tais mokymais dalyvių įspūdžius ir reikalavo šio projekto 30 mln. eurų lėšas skirti bedarbių mokymams, kuriuose jie įsigytų tas profesijas, kurių trūksta darbdaviams.
Darbo biržos direktorė atsakė, kad projektas „Atrask save“ vykdomas už europinių fondų lėšas, Darbo birža negali keisti jo vykdymo taisyklių, o Europoje šis projektas įvertintas teigiamai, nes paskatino daugybę bedarbių grįžti į darbo rinką.
Asociacijos „Investor’s forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pasakė, kad Valdas Sutkus nesupranta apie ką kalba. Kiti darbdavių atstovai taip pat gynė šį projektą, sakydami, kad negalima daryti išvadų, remiantis vienu straipsniu „Lietuvos ryte“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura sutiko, kad vykdant šį projektą buvo nesklandumų, bet jie yra ištaisyti, o ministerija iš šių mokymų dalyvių gavo daugybę teigiamų atsipliepimų.
Paskui buvo svartomas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas keisti 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr.526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Šis klausimas jau buvo apsvarstytas Trišalės tarybos komisijos posėdyje transporto klausimams spręsti, kuriame buvo sutarta grąžinti senąją dienpinigių mokėjimo tvarką, leidžiančią sumažinti dienpinigius ne daugiau nei 50%.
Pernai vasarą buvo priimtas nutarimas, leidęs darbdaviams iš viso nebemokėti dienpinigių. Dėl to ypač kentėjo vairuotojai, kurie vežioja krovinius po Europos šalis, temokant jiems 10 eurų už dieną.
Kadangi šis klausimas jau buvo apsvarstytas anksčiau, diskusijų nebuvo.
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas darbdavių vardu pareiškė, kad nesąžiningai su vairuotojais elgiasi tik „vienas kitas darbdavys“, nors Darbo ginčių komisijos posėdžiai rodo, kad Lietuvoje vairuotojai yra labiausiai apgaudinėjami darbuotojai po statybininkų.
Jis pasakė, kad pastaruoju metu „viešojoje erdvėje pasipylusios interpretacijos apie transporto sektorių veda vežėjus į labai blogą padėtį“ ir paprašė supratimo, nes klientai Europoje Lietuvos vežėjams „moka mažesnius „frachtus“ t. y. apmoka už pervežimo paslaugas mažiau nei didžiųjų valstybių konkurentams, nors iš tiesų Lietuvos vežėjų įkainiai yra tarp didžiausių Europoje.
Erlandas Mikėnas pareiškė, kad nori dialogo, bet kolektyvinės šakos sutarties jis pasirašyti negali, nes „Linava“ vienija tik apie tūkstantį įmonių, todėl bijantis, kad jis neturės „galimybių pasirašyti tokią sutartį už visą sektorių“, bet gali kalbėti apie „tam tikrus susitarimus“, nepatikslindamas ką turi omenyje.
Patvirtinęs, kad neprieštarauja senos dienpinigių tvarkos grąžinimui jis geros nuotaikos išėjo iš posėdžio.
Profesinės sąjungos pareiškė, kad tik senos dienpinigių tvarkos grąžinimas tolimųjų reisų vairuotojų problemų neišsprendžia.
Autobusą Lietuvos mieste vairuojantis darbuotojas uždirba vidutiniškai 1000 eurų algą, jis gaus didesnę pensiją, ligos išmokas ir net gali išeiti į pensiją anksčiau, nei vilkiko vairuotojas, kuris nuolatos nemato šeimos, nakvoja ne namuose, o gauna vidutiniškai 520-560 eurų atlyginimą. Kadangi didžiąją dalį vilkikų vairuotojų pajamų sudaro dienpinigiai, jų pensijos bus tik apie 150 eurų!
Todėl profesinės sąjungos pasiūlė dienpinių dydį susieti su vidutine mėnesine alga. Jei vairuotojo atlyginimas sudaro 1.3 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), dienpinigiai jam turi būti sumokami 100 %. Jei jo atlyginimas yra 1.6 MMA, jam turi būti mokama ne mažiau kaip 75% dienpinigių. Jei vairuotojo atlyginimas sudaro 2 MMA, dienpinigiai gali būti sumažinami 50%. Taip būtų galima iš dalies išspręsti socialines vairuotojų problemas ir užtikrinti jiems didesnę pensiją.
Darbdaviams buvo pasiūlyta šias nuostatas įtraukti į kolektyvinę transporto šakos sutartį iki birželio 1 d.. Jei tai nebus padaryta, profesinės sąjungos imsis veiksmų, kad tokią tvarką įgyvendintų Vyriausybė.
Trišalės tarybos posėdžio pabaigoje ministerijos atstovė pasiūlė sutrumpinti leidimų dirbti Lietuvoje užsieniečiams iš Trečiojo pasaulio šalių terminus. Tai sukėlė audringą Statybininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko Ričardo Garuolio kritiką.
Jis atskleidė, kad jau pernai metais statybininkai iš Ukrainos, Baltarusijos ir net Nepalo beveik visiškai išstūmė Lietuvos statybininkus iš darbo rinkos, nes darbdaviai, užsieniečiams gali mokėti per pusę mažesnius atlyginimus nei juos moka lietuviams. Jei anksčiau statybininkai paprastai gaudavo MMA ir dar apie 400 eurų „vokelį“, kuris dėl darbuotojų emigracijos po truputį didėjo, tai pernai pasirodžius užsienio statybininkams Lietuvos darbdaviai nustojo mokėti „vokeliais“, siūlydami tik MMA, nes tokie užsieniečiai jiems kainuoja apie 300 eurų.
Nors Lietuvos darbdaviai užsieniečiams žada žymiai didesnį atlyginimą, šį atlyginimą jie sumažina už broką, kurį neišvengiamai padaro statybininkai ar jais tik Lietuvoje pradėję dirbti užsieniečiai iš šalių, kuriose kokybės standartai yra daug žemesni nei Lietuvoje. Užsieniečiai daro broką ir dėl pervargimo, nes dirba po 12-14 val. per parą, be išeiginių, miega susigrūdę mažesniam kiekiui gyventojų pritaikytose patalpose, o kadangi yra atvykę iš šalių, kuriose „šešėlis“ yra norma, lengvai pasirašo, kad gavo žymiai didesnį atlyginimą nei jiems sumokėjo, taip dar labiau didindami „šešėlį“ Lietuvoje.
Dėl užsieniečių darbo kenčia ir vartotojai, nes apsigyvenus jų statytuose namuose, kuriuose broką užglaisto jau Lietuvos apdailininkai, jiems vėl reikia imti paskolą remontui daryti. Išieškoti kompensaciją padarytą už broką beveik neįmanoma, nes statybas vykdo daugybė subrangovų, kurie po statybų paprastai nutraukia veiklą ir atnaujina ją jau nauju pavadinimu. Ričardas Garuolis patarė išvis nepirkti pernai metais statytų namų, kuriuos statė užsieniečiai, nebent jie būtų aukščiausios A klasės.
Profesinėms sąjungoms pasiūlius šis klausimas buvo atidėtas toliau svarstyti.
Aptarus kitus klausimus nutarta kitą Trišalės tarybos posėdį surengti balandžio 10 d.
