2018 m. rugsėjo 18 d. Socialinės apsaugos ministerijoje vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis ir tarybos narys, Socialinės apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca.
Pirmu klausimu buvo svarstytas minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) klausimas. Darbdavių atstovai pasiūlė jį nuo kitų metų sausio 1 d. didinti iki 420 eurų ir atsisakė bet kokių kompromisų.
Vyriausybei atstovaujanti Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pasiūlė MMA didinti ne iki 420 eurų, kaip siūlė anksčiau, o iki 430 eurų, nes paskutinės prognozės parodė, jog vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje augs daugiau nei buvo spėta, ir taip pat atsisakė bet kokių kompromisų šiuo klausimu.
Profesinės sąjungos, kaip ir anksčiau, siūlė MMA didinti iki 450 eurų, o kaip kompromisą siūlė pritarti MMA didinimui nuo kitų metų sausio 1 d., jei nuo kitų metų liepos 1 d. jis bus didinamas iki 450 eurų.
Darbdavių ir Vyriausybės atstovai, pasakę, kad neaišku kokie tuo metu bus vidutiniai atlyginimai, atmetė šį pasiūlymą, nors pagal Finansų ministerijos prognozes, darytas kartu su Europos komisija, vidutinis atlyginimas turėtų būti 983.8 eurų. Žiūrėti:
Ričardas Garuolis paklausė Vyriausybės atstovų kaip jie paskaičiavo, kad MMA turi siekti 430 eurų, nes net remiantis Lietuvos banku, kuris vidutiniu atlyginimu laiko mėnesines darbuotojo pajamas be priedų, MMA turėtų būti 437 eurų (MMA=0.473 x 983.8 x 0.94=437.42€ Prielaida: VDU be priedų, kaip Eurostat skaičiuoja MMA/VDU santykį, siekia 94% įprasto VDU su priedais), o jei remtis prognozėmis, kurias padarė Finansų ministerija, kuri vidutiniu atlyginimu laiko visas mėnesines pajamas kartu su visais priedais, MMA turėtų siekti net 465 eurų.
Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas ir viceministrė Eglė Radišauskienė atsakė, kad jie rėmėsi neva Trišalėje taryboje padarytu ankstesniu susitarimu, jog reikia remtis ne prognozėmis, o 2018 m. duomenimis.
Toks atsakymas nustebino, nes Darbo kodekso 141 straipsnis, kuris buvo apsvarstytas ir priimtas toje pačioje Trišalėje taryboje, dalyvaujant Lukui Savickui ir Eglei Radišauskienei, aiškiai nurodo, kad MMA apskaičiuojamas, atsižvelgiant į „šalies vystymosi rodiklius bei tendencijas“!
Trišalėje taryboje buvo pripažinta, kad dėl MMA didinimo socialiniai partneriai nesusitarė.
Smulkaus ir vidutinio verslo darbdavių atstovas Danas Arlauskas pasiūlė, kad MMA Lietuvo skirtusi pagal regionus: dideliuose miestuose jis būtų didesnis, miesteliuose mažesnis. Kiti darbdavių atstovai atsakė, kad šis klausimas su jais nebuvo derintas, ir profesinėms sąjungoms pasiūlius jį atmesti kaip neparuoštą Trišalė taryba atsisakė jį svarstyti.
Vėliau Vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis pateikė pasiūlymą Trišalei tarybai apsiimti nustatyti darbo leidimų dirbti Lietuvoje piliečiams iš trečiųjų šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, kvotos dydį. Jo nuomone, galima kitų šalių pavyzdžiu nustatyti fiksuotą kvotą, bet tokiu atveju nebūtų galima lanksčiai reaguoti į darbo rinkos pokyčius, nes ekonominio pakilimo metu darbdaviai negaus trūkstamų darbuotojų, o krizės metu lietuviai neturės darbo, nes jų darbo vietas užims už mažesnį atlyginimą dirbantys užsieniečiai.
Tačiau darbdavių atstovai nenorėjo pritarti kvotos nustatymui Trišalėje taryboje, nes jų nuomone, joje nepavyksta sutarti net dėl MMA didinimo, jau nekalbant apie kitus klausimus.
Viena darbdavių atstovė net pareiškė, kad kvotos iš viso nereikalingos t.y. darbdaviai turi turėti teisę kiek nori atsivežti „pigesnių“ už lietuvius darbuotojų iš trečiųjų šalių, nors jie jau dabar gali neribotai įdarbinti bulgarus, rumunus ir kitų Europos Sąjungos šalių darbuotojus.
„Linavos“ asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas atsakė, kad Lietuvoje taip trūksta vairuotojų, jog transporto įmonėse stovi daugybė vilkikų, nes darbdaviai neranda vairuotojų.
Ričardas Garuolis pasiūlė tokių įmonių savininkams nustoti apgaudinėti vairuotojus, jei jie nori, kad šie pas juos dirbtų, nes sąžiningai su vairuotojais besielgiančios įmonės nestovi be darbo, ir pavadino tokius darbdavių pasiūlymus socialinio dempingo skatinimu bei diversija prieš Lietuvą.
Toks apibūdinimas taip patiko Danui Arlauskui, kad jis net viešai pajuokavo: „Dabar mes esame diversantai“.
Buvo sutarta šį klausimą dar kartą svarstyti kitame Trišalės tarybos posėdyje.
Apsvarsčius kitus klausimus nutarta kitą Trišalės tarybos posėdį surengti spalio 16 d.