2018 m. sausio 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profsinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, valdybos narys Ričardas Garuolis ir Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis.
Pradžioje buvo pristatyta Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pastebėjimai kaip keitėsi padėtis priėmus naująjį Darbo kodeksą. Darbo inspekcija pastebėjo, kad per antrą 2017 m. pusmetį lyginant su ankstesniu laikotarpiu padaugėjo nusižengimų dėl darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio mokėjimo, tuo tarpu sumažėjo nustatytų pažeidimų dėl nelegalaus darbo ir kt. Darbo ginčių komisijos turėjo svarstyti net 3040 bylų. Tai 25% daugiau nei anksčiau. Darbdaviai pasinaudojo naujajame Darbo kodekse įteisinta galimybe atleisti darbuotoją be priežasties, sumokant jam 6 mėnesių išeitinę pašalpą, taip iš darbo atleisdami 125 darbuotojus. Tai VDI darbuotojų nuomone nėra daug.
Profesinių sąjungų atstovus sujaudino VDI paskelbti duomenys, kad VDI sutikus iš darbo buvo atleista 11 darbuotojų, kurie atstovavo savo įmonės darbuotojus, ir tik vienam atleidimui VDI nepritarė. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė pareikalavo VDI atstovų paaiškinimo, nes priimant naująją Darbo kodeksą VDI vadovas Jonas Gricius ne kartą yra žadėjęs ryžtingai ginti tokius darbuotojus ir neduoti sutikimo atleisti juos iš darbo. Pagal senąjį Darbo kodeksą norint atleisti iš darbo profesinių sąjungų renkamus vadovus, darbdaviai privalėdavo gauti profesinės sąjungos sutikimą, o pagal naująjį – Valstybinė darbo inspekcija. VDI Vyriausiojo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čaponas negalėjo atsakyti į šį klausimą, nes jis nėra gavęs tikslesnės informacijos apie tai, nes galbūt eina kalba ne apie profesinių sąjungų, o Darbo tarybų narius, ir pažadėjo šiuo klausimu atsiųsti išsamesnę informaciją profesinių sąjungų atstovams.
Daugiausiai karštų diskusijų sulaukė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pasiūlymas dėl komandiruotpinigių mokėjimo tvarkos pakeitimo. Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis atskleidė pasibaisėtiną padėtį krovininio autotransporto srityje. 70% vairuotojų pajamų sudaro dienpinigiai, kurių vienašališkai ir su profesinėmis sąjungomis nederinusi Finansų ministerija pernai vasarą leido išvis nemokėti, jei darbdavys nori. Tačiau vairuotojai, grasinant, kad bus pakeisti vairuotojais iš ES valstybėms nepriklausančių valstybių, verčiami pasirašyti, kad juos gavo, taip kuriant milžinišką „šešėlį”. Ypač yra apgaudinėjami užsieniečiai, kurių dauguma atvyksta iš Ukrainos. Lietuvos vairuotojų atlyginimas yra tik 30% didesnis už minimalų atlyginimą, kai Vakarų valstybėse jis yra 30% didesnis už vidutinį atlyginimą, kuris yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Dėl mažų atlyginimų Lietuvos vairuotojų laukia skurdi senatvė ir mažos ligos pašalpos. Dar daugiau, padirbus šešias savaites užsienyje vairuotojai verčiami trims savaitėms išeiti neapmokamų atostogų, todėl jiems trūks darbo stažo ir vairuotojai bus priversti išeiti į pensiją daug vėliau nei kiti Lietuvos darbuotojai. Pasiūlymus skaityti čia :http://kaps.lt/krovininio-autotransporto-profesines-sajungos-solidarumas-pirmininkas-gintaras-kondrackis-issiunte-ministrui-pirmininkui-sauliui-skverneliui-finansu-ministrui-vilius-sapokai-socia/
„Linavos” atstovas atsakė, kad profesinės sąjungos pasiūlymams trūksta ekonominio paskaičiavimo, o jau paviršutiniški „Linavos” paskaičiavimai parodė, kad priėmus šiuos pasiūlymus žlugs visas Lietuvos transporto sektorius, kuris, pasak „Linavos” atstovo yra mažai pelningas, nes turi sunkiai konkuruoti su Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos vežėjais, bet vis tik sukuria net 12% Lietuvos BVP, o jo dalis šalies ūkyje gerokai viršija ES šalių vidurkį. Jis teigė, kad Lietuvos transporto įmonės moka savo vairuotojams gerus atlyginimus, nes jų trūksta visoje Europoje. Vairuotojai savo atlyginimais yra patenkinti, nes tai rodo komentarai po straipsniais, kuriuose neigiamai rašoma apie transporto įmonėse pasitaikančias negeroves, kurios būdingos, anot jo, tik mažai daliai transporto įmonių. Su Lietuvos profesinėmis sąjungomis, esą, vyksta socialinis dialogas ir yra deramasi. Todėl „Linavos” atstovas siūlė nekeisti dabar esančios tvarkos, ypač žinant, kad po pusmečio Europos Sąjungoje bus priimtas naujas „mobilumo paketas”, kuris gali pabloginti Lietuvos transporto įmonių darbo sąlygas ES valstybėse.
Gintaras Kondrackis atsakė, kad Lietuvos transporto įmonės gali vairuotojams mokėti vakarietiškus atlyginimus, nes jos Vakarų Europoje veža tomis pačiomis arba truputį mažesnėmis kainomis nei Vakarų įmonės, nes, jei būtų kitaip, vakarietiškos įmonės, mokančios vairuotojams apie 1800 eurų mėnesinį atlyginimą ir apie 40-50 eurų dienpinigių ir aukštesnius nei Lietuvoje mokesčius, paprasčiausiai neatlaikytų konkurencijos su vežėjais iš buvusių komunistinių šalių ir bankrutuotų.
Kristina Krupavičienė pasipiktino „Linavos” atstovo melu, kad Lietuvos transporto įmonės mažai pelningos, nes Lietuvos transporto įmonės sėkmingai didina vilkikų skaičių, o UAB „Girteka” savininkas jau tavo vienu turtingiausių Lietuvos žmonių.
Net darbdavių atstovai nesuprato kodėl „Linava” nenori didinti savo vairuotojams atlyginimų, jei jie sako, kad jų trūksta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis prisipažino, kad į Trišalės tarybos posėdį atėjo tik dėl to, kad yra svarstomas komandiruotpinigių klausimas. Transporto šakoje esančią įtampą tarp darbdavių ir vairuotojų jis jau jaučia keletą mėnesių. Jo nuomone, negalima kalbėti vien tik kaip užtikrinti transporto šakos gerovę, nes tai yra daug platesnis klausimas. Jei bus nesirūpinama vairuotojais, jų bėdas dėl mažų pensijų ir socialinių išmokų turės spręsti valstybė, skirdama papildomas lėšas. Ministras pasiūlė atnaujinti prieš du metus Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pasiūlymu įsteigtos Trišalės komisijos transporto klausimams spręsti veiklą, kurią sustabdė darbdavių atstovai, nesilankydami jos posėdžiuose, ir pasiūlė iki kito Trišalalės tarybos posėdžio, kuris vyks po mėnesio, surengti šios komisijos posėdį, apsvarstyti šį klausimą ir kitam Trišalės tarybos posėdžiui pateikti savo išvadas dėl Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pasiūlymų.
Vėliau buvo aptartas bendras profesinių sąjungų pasiūlymas, kad šių metų viduryje, svarstant minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimą Trišalei tarybai būtų pateikti Lietuvos banko (ne privačių bankų ar politizuotos Finansų ministerijos) paskaičiavimai, kaip Lietuvos ūkį paveiks MMA didinimas 50, 100, 150 eurų ir panašiai, kad būtų aišku kiek papildomai lėšų reikės valstybinėms ir savivaldybių įmonėms, kad išmokėtų padidintus atlyginimus, kiek padidės įplaukos į SODRĄ ir Lietuvos biudžetą ir kiti rodikliai, nes tai padės teisingiau padinti MMA, kuris šiuo metu yra mažiausias Baltijos šalyse. Buvo sutarta, kad Lietuvos banko atstovai šiuos skaičiavimus pateiks gegužės mėnesį.
Trišalėje taryboje dar buvo svarstomi Darbo biržos pertvarkos, Lošimų įstatymo pakeitimo ir kiti klausimai.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas surengti kovo pradžioje.
