2022 m. rugpjūčio 31 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Pirmiausia buvo nuspręsta kitam posėdžiui atidėti planuotą svarstyti Minimalios mėnesinės algos (MMA) klausimą, nes tik rugsėjo pradžioje bus gauti naujausi duomenys apie Lietuvos ūkio būklę.
Šiemet rudenį turėtų būti priimta Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl minimalios algos, kurią ES šalys turėtų ratifikuoti per dvejus metus. Lietuva per tą laiką turėtų pataisyti savo MMA apskaičiavimo formulę, nes joje nėra direktyvoje numatytų darbo našumo ir gyventojų perkamosios galios dydžių. Todėl diskusijos dėl naujos MMA apskaičiavimo formulės galėtų tęstis dar daugiau nei metus.
Daugiausiai ginčų sukėlė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas panaikinti Lietuvos Darbo kodekse įrašytą draudimą streikuoti Nepaprastosios padėties metu. Šis pasiūlymas jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje ir dviejuose Trišalės tarybos Darbos santykių komisijos posėdžiuose.
Profesinės sąjungos vieningai sutarė, kad būtina panaikinti draudimą streikuoti Neparastosios padėties metu, nes jau dviejų Lietuvos įmonių – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir AB „Achema“ vadovai ėmė piktnaudžiauti, nutraukdami socialinį dialogą su ten veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, žinodami, kad nors teismai yra leidę šiose įmonėse rengti streikus, dėl Nepaprastosios padėties jie yra draudžiami. Įdomu, kad Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kuri šiuo metu dėl Rusijos agresijos Ukrainoje įvedė Nepaprastąją padėtį.
Darbdavių atstovai kategoriškai atsisakė leisti streikus Nepaprastosios padėties metu, ragindami, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas dar būtų įvertintas Valstybės saugumo departamento (VSD).
Vyriausybė teikė kompromisinį, nedaug nuo Seimo narių Juliaus Sabatausko ir Tomo Tomilino pateiktos pataisos besiskiriantį pasiūlymą leisti streikuoti Nepaprastosios padėties metu, jei to neuždraustų Seimas ar Lietuvos Prezidentas, kurie prieš priimdami tokį sprendimą išklausytų ir VSD nuomonės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teigė, ES be Lietuvos tik Bulgarija yra uždraudusi streikus Nepaprastosios padėties metu, o Albanija, Kazachstanas ar Azerbaidžanas, kuriose taip pat draudžiami streikai Nepaprastosios padėties metu, nėra tos šalys į kurias Lietuva turi lygiuotis.
Darbdavių pasiūlymą dar kartą susitikti su profesinėmis sąjungomis ir bandyti surasti kompromisą K. Krupavičienė apibūdino kaip bandymą vilkinti laiką ir pasiūlė užfiksavus skirtingas nuomones perduoti šio klausimo sprendimą Seimui, nes Nepaprastoji padėtis Lietuvoje tęsiasi jau dveji metai. Ji įspėjo, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ jau siunčia dokumentus į Tarptautinę darbo organizaciją, kad ši įvertintų ar Lietuvoje +nepažeidžiama profesinių sąjungų teisė streikuoti.
R. Garuolis darbdavių pasiūlymą, kad įstatymo projektą įvertintų VSD pavadino skandalingu ir įžeidžiančiu tiek socialinius partnerius – profesines sąjungas, parodant, kad šios yra galimai antivalstybinės organizacijos, tiek VSD, kuri yra demokratinės valstybės institucija, lyginant ją su nedemokratinių valstybių slaptosiomis tarnybomis, kurios siekia kontroliuoti piliečių gyvenimą, ir suabejojo ar šio pasiūlymo autoriai neužmiršo, kad mes jau gyvename ne Sovietų Sąjungoje, kurioje viską kontroliavo KGB.
Seimo narys J. Sabatauskas, dalyvavęs posėdyje, pareiškė, kad jo „giliu įsitikinimu“ draudimas streikuoti Nepaprastosios padėties metu prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 145 straipsniui, kuriama vardinant apribojimus karo ar kitų nepaprastosios padėčių atvejais nėra minimas apribojimas streikuoti.
Dėl darbdavių pasiūlymo kreiptis į VSD, kad būtų įvertintos šios įstatymo pataisos J. Sabatauskas atsakė, kad VSD neužsiima darbo santykių klausimais ir galima būtų svarstyti jos dalyvavimą, jei būtų kalbama apie mitingus, o ne apie streikus. Streikų klausimą svarsto teismai, o ne ikiteisminės institucijos ar tokios net ne ikiteisminės institucijos kaip VSD. Jis pažymėjo, kad teismai jau ne kartą patvirtino, kad streikai minėtose įmonėse yra teisėti. Raginimas, kad VSD įvertintų įstatymo projektą, pasak J. Sabatausko, yra neetiškas, nes rodo nepasitikėjimą pačiu Seimu, tarsi jis ketintų veikti prieš valstybę, kurią jis atstovauja, ir būtų viso Seimo pažeminimas. Be to, toks pasiūlymas yra neteisėtas, nes Seimo statute nėra reikalavimo, kad VSD įvertintų įstatymo projektus, todėl nebus vykdomas.
Pasak jo, šį klausimą galėtų spręsti Seimas arba Lietuvos Konstitucinis teismas. Tačiau kol Konstitucinis teismas jį apsvarstys, pasibaigs šios kadencijos Seimas, todėl J. Sabatauskas paragino darbdavius kuo greičiau pritarti teisei streikuoti Nepaprastosios padėties metu, nes laiko vilkinimas tik didina socialinę įtampą ir daro Lietuvą nepanašia į demokratinę valstybę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė taip pat stebėjosi kodėl darbdavių atstovai VSD laiko aukštesne už kitas valstybines institucijas. Ji paminėjo, kad svarstant Vyriausybės pateiktą įstatymo pataisą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ją derino tiek su Teisingumo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijomis, tiek su Vyriausybės teisės grupe, o Seime ją dar įvertins Seimo teisininkai ir gal Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jai pritarė ir Vyriausybės vicekancleris Aurimas Mačiulis.
Vis tik, atkakliai prašant darbdavių atstovams buvo sutarta per savaitę kol bus surašomas Trišalės tarybos protokolas dar kartą susitikti profesinių sąjungų ir darbdavių atstovams suderėti dėl kompromiso, jį įrašant į protokolą, o nesutarus atiduoti šį klausimą spręsti Seimui.
Visą Trišalės tarybos posėdį galima klausyti čia:
Kitas Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas tik MMA klausimas, įvyks šių metų rugsėjo 13 d.