Trišalėje taryboje diskusija apie energetikos situaciją Lietuvoje

2022 spalio 25 d. vyko LR Trišalės tarybos posėdis, posėdžiui pirmininkavo LPS „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas. Posėdyje daugiausia laiko buvo skirta diskusijai apie energetikos situaciją Lietuvoje. Šią diskusiją inicijavo Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kaip logišką nuoseklių veiksmų seką, stebint situaciją energetikos sektoriuje. Spalio 7 d. organizuotoje akcijoje prie Vyriausybės, LPS „Solidarumas“ kreipėsi į LR valdžios institucijas ir pareikalavo: paskelbti Lietuvoje ekstremalę energetikos padėtį ir pranešus Europos Komisijai įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą ES elektros rinkos „liberalizavimui“; skirti įmonėms dalines kompensacijas už rekordiškai išaugusias elektros kainas, pagal tai, kokią dalį jų produkcijos savikainoje sudaro energijos kainos, o gyventojams – pagal jų gaunamas pajamas; riboti elektros energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius, kurie atsirado dėl ydingo elektros energijos rinkos reguliavimo; išpirkti neatsakingai buvusių vyriausybių parduotas valstybės įmonės AB „Ignitis grupė“ akcijas privačiam investuotojui; pareikalauti atsakomybės iš vadovų, kurie nepaisant Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prieštaravimų per dešimtmetį „demontavo“, sunaikino elektros gamybos pajėgumus Lietuvoje, nesustojant net tada, kai jau buvo prognozuojamas spartus elektros kainų augimas. LPS „Solidarumas“ nariai yra susirūpinę tuo, kad nesiėmus reikiamų veiksmų, nepažabojus elektros energijos kainų, Lietuvoje augs nedarbas, didės skurdas, atskirtis ir emigracija, mažės lėšų įmokos į biudžetą, lėtės BVP augimas, mažės galimybių finansuoti viešąjį sektorių, vykdyti socialinės politikos įsipareigojimus ir įgyvendinti gerovės valstybės modelį.

Trišalės tarybos posėdyje dalyvavusi Energetikos viceministrė Inga Žilienė pateikė informaciją ir skaičius apie numatomas investicijas energetiniam efektyvumui didinti. Iki 2030 m. beveik 1 mlrd eurų numatoma skirti atsinaujinantiems energetikos resursams ir energetiniam efektyvumui didinti, tame tarpe 389 mln. – gyventojams,eurų namų ūkio energetinio savarankiškumo skatinimui, 52,2 mln. – energetinėms bendrijoms – energetinio skurdo mažinimui, 234,1 mln. – verslui – greitesniam verslo parėjimui prie žaliosios energijos, 300,9 mln. – šilumos ūkio ir kitoms viešojo sektoriaus įmonėms – energijos gamybai bei efektyvumui didinti. Ji taip pat informavo, jog tikimasi, kad nor sšiuo metu Lietuva pasigamina tik 30 procentų reikalingos elektros energijos, ateityje Lietuva turėtų tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi.

Tačiau, kol kas ministerija yra numačiusi finansines priemones verslui, gyventojams ir viešajam sektoriui, t.y. biometano dujų gamybos pajėgumui didinti, žaliojo vandenilio gamybai ir panaudojimui transporto sektoriuje, privačių elektromobilų įkrovos stotelių įrengimui, saulės elektrinių iki 500 kW įrengimui. Visa prezentacija čia.

Be to, biudžeto projekte yra numatyta kompensacijos valstybės biudžeto lėšomis – parama gyventojams. Paramą galės gauti apie 160 000 šeimų, tai būtų pagalba gelbstintis nuo energetinio skurdo.

Rimtautas Ramanauskas klausė apie tai, kodėl kaimyninėse šalyse, elektros kaina ženkliai mažesnė, į tai viceministrė atsakė, jog Lenkija naudoja iškastinį kurą – anglis.

Apie prekybą taršos leidimais ji negalėjo atsakyti, nes tai Aplinkos ministerijos politikos sritis.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras V.Šilinskas informavo apie Europos Sąjungos finansines priemones, taip vadinamas RRF, skirtas žmogiškiesiems ištekliams – kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Šia finansine priemone galės naudotis tiek darbo neturintys, tiek ir dirbantys žmonės. Finansinę paramą administruos Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos Respublikos Nacionalinėje energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021 -2030 m. yra suformuoti 10 tikslų ir uždavinių, tarp jų yra vienas susijęs su socialine politika – „mažinti gyventojų energetinį skurdą“. Lietuvoje energetikos politiką formuoja ir jo įgyvendinimą koordinuoja Energetikos ministerija kartu su Aplinkos ministerija formuoja klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie pokyčių politiką. Keista, kad tarp institucijų su kuriomis šios ministerijos bendradarbiauja nebuvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atrodo, kad situacija keičiasi, Energetikos viceministrė bent keletą kartų paminėjo „energetinio skurdo“ sąvoką.

Žemiau pateikiamos nuorodos, apie priemones privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumui didinti: