2020 m. rugsėjo 23 d. įvyko virtualus Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Pirmu klausimu svarstytas minimalios mėnesinės algos (MMA) klausimas. Asociacijos „Lithuanian investor’s forum” atstovė Rūta Skyrienė iš karto pasiūlė MMA klausimo svarstymą atidėti kitam posėdžiui, net neišklausius Lietuvos banko atstovo paruošto pranešimo šiuo klausimu.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romananovskis irgi pritarė nesvarstyti šio klausimo, nes Lietuvos banko pranešimas buvo pateiktas, jo nuomone, per vėlai.
Vis tik profesinėms sąjungos paprieštaravus Lietuvos banko atstovas Aurelijus Dabušinskas savo pranešimą Trišalei tarybai pateikė.
Pagal Lietuvos banko paskaičiavimus ir prognozes, kitais metais MMA turi pakilti nuo 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių, o ne iki 638 eurų, kaip neseniai buvo paskelbusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Taip atsitiko patikslinus kitų šalių duomenis, kurie yra svarbūs nustatant MMA Lietuvoje.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pabūti ekspertu pakviestas ekonomistas Justas Mundeikis pateikė kitą MMA dydį, kuris, jo skaičiavimais, turi būti 664 eurų dydžio.
Justas Mundeikis siūlė apskaičiuoti MMA remiantis einamųjų metų Vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kaip tai buvo daroma apskaičiuojant 2018 m. ir 2019 m. MMA, o ne ateinančių metų prognozuojamu VDU, kaip tai buvo padaryta apskaičiuojant 2020 m. MMA.
Jo nuomone, einamųjų metų VDU prognozės yra daug tikslesnės, nei ateinančių metų, kurios paprastai numato mažesnį VDU augimą, ir darbuotojams yra nenaudingos. Jei 2020 m. MMA būtų skaičiuojamas taip kaip 2018 m. ir 2019 m., jis būtų buvęs keliais eurais didesnis nei yra dabar. Daugiau skaityti čia.
Tačiau darbdavių atstovai Lietuvos banko ir Justo Mundeikio argumentų nenorėjo girdėti. Jie reikalavo visai nedidinti MMA, nes, anot jų, ekonominė padėtis yra neaiški, o MMA padidinimas keliomis dešimtimis eurų neva sukels daugybės įmonių bankrotus ir nedarbą, kuris jau dabar yra didelis.
Jų neįtikino nei Lietuvos banko atstovo paaiškinimai, kad neaiškumai dėl ūkio raidos pandemijos sąlygomis jau yra įtraukti į prognozes, nei profesinių sąjungų priminimas, kad MMA didinimas didins vartojimą, kuris naudingas verslui.
Kristina Krupavičienė pareiškė nuostabą, kad darbdavių atstovai, šį pavasarį reikalavę pagalbos iš valstybės, ir kalbėję, kad norint įveikti krizės pasekmes būtina skatinti vartojimą, dabar pakeitė savo nuomonę ir siekia stabdyti vartojimą bei viso Lietuvos ūkio atsigavimą.
Ričardas Garuolis paaiškino, kad nedarbas Lietuvoje išaugo dėl to, kad daug Lietuvos darbuotojų dėl kelionių apribojimų negali grįžti dirbti į užsienį, Lietuvoje lengvai leidžiama įdarbinti užsieniečius iš buvusios Sovietų Sąjungos, o MMA yra toks mažas, kad dažnam naudingiau ne dirbti, o gyventi iš socialinės paramos. Todėl MMA didinimas mažina pašalpinių ir bedarbių skaičių.
Jis nurodė, kad MMA didinimas mažina „šešėlį“. Statybų ir paslaugų sektoriuose įprasta mokėti MMA, o kitą dalį – „vokeliuose“, todėl padidinus MMA „vakeliai“ sumažėja tiek, kiek padidėja MMA.
Stebino viceministrės Eglės Radišauskienės, kuri pirmininkavo posėdžiui, elgesys. Ji kelis kartus nutraukė Kristinos Krupavičienės pasisakymus, neleido pasisakyti ekonomistui Justui Mundeikiui.
Vis tik buvo sutarta dar kartą MMA didinimo klausimą apsvarstyti kitame Trišalės tarybos posėdyje, kuris vyks rugsėjo 30 d.
Po to Trišalėje taryboje buvo išklausytos mokslininkų atlikto tyrimo apie socialinio dialogo padėtį Lietuvoje išvados.
Posėdžio pabaigoje nauja Trišalės tarybos pirmininke vietoje Vyriausybės atstovės Eglės Radišauskienės buvo išrinkta darbdavių atstovė Rūta Skyrienė.