2020 m. gruodžio 15 d. vyko virtualus Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Posėdyje dalyvavo naujoju Socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ji pažadėjo, kad naujoji Vyriausybė supranta socialinio dialogo svarbą ir laikysis senosios Vyriausybės įsipareigojimų priimant svarbius sprendimus pateikti juos apsvarstyti socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Ministrė pranešė, kad Vyriausybė ketina padidinti išmokas už prastovas, kurios būtų didesnės darbuotojams, ir peržiūrėti nedarbo išmokų tvarką, kuri iškraipė darbo rinkos vaizdą, matyt, turėdama, omenyje, nedarbo išmokas studentams, kurios padidino statistinį bedarbių skaičių.
Kristina Krupavičienė paklausė ministrės ar yra paskirtos lėšos Sodros kolektyvinės sutarties vykdymui. Ministrė Monika Navickienė pažadėjo pasigilinti į šį klausimą.
Paklausus ministrės dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo, ji pasakė, kad šis klausimas dar bus svarstomas Vyriausybės posėdyje, bet, jos nuomone, reikia palikti ankstesnės Vyriausybės sprendimą MMA didinti nuo 607 iki 642 eurų t. y. 467 eurų „į rankas“.
Socialinės apsaugos ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė pasiškino, kad nedidinti MMA nėra pagrindo, nes Finansų ministerijos pateiktose prognozėse 2021 metams nedarbo lygis Lietuvoje sudarys 8,2 proc., o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas sieks 4,1 proc., taigi 2020 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 3 p. nustatyta sąlyga <…> jei Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2020 m. gruodžio mėnesį paskelbs atnaujintą Lietuvos ekonominės raidos scenarijų, kuriame bus numatyta, kad 2021 m. nedarbo lygis Lietuvoje bus didesnis nei 8,5 proc., o 2021 m. šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas – mažesnis nei 2 proc.“ todėl nėra pagrindo MMA nedidinti.
Todėl profesinės sąjungos siūlė MMA klausimo nesvarstyti. Tačiau darbdaviai vis tiek šį klausimą įtraukė į dienotvarkę.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdantysis direktorius Ričardas Sartatavičius pranešė, kad jo organizacijos nariai tarpusavyje pasitarė ir nusprendė, kad MMA didinti negalima nei vienu euru, nes padėtis dėl pandemijos yra neaiški. Jokių skaičiavimų ar duomenų, kad MMA didinimas pablogins įmonių padėtį, jis nenurodė tik pasidžiaugė, kad nedidinti MMA, atseit, siūlė Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Darbdavių atstovai nenorėjo pastebėti, kad gruodį gautais duomenimis, taikant tą pačią MMA apskaičiavimo formulę, MMA turėtų siekti 682 eurai, nes Lietuvos ūkio prognozės pagerėjo, lyginant su rudenį gautais duomenimis.
Kristina Krupavičienė piktinosi, kad darbdaviai, gaunantys iš valstybės didžiulę paramą, kuri įstūmė valstybę į dideles skolas, kurias turės apmokėti darbuotojai, nenori dalintis savo pelnais su darbuotojais.
Nors Lietuvos Bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui per metus išaugo nuo 38.214 JAV dolerių iki 38.605 JAV dolerių ir Lietuva pagal šį rodiklį šiemet aplenkė Estiją, Slovėniją ir net Ispaniją (skaityti čia), Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis sekretorius Danas Arlauskas teigė, kad kitų metų vidutinis atlyginimas didėja, nes jis didinamas viešojo sektoriaus darbuotojams, o privatus verslas esą neturi iš ko mokėti didesnės MMA.
Tiesa, vis tik vėliau darbdavių atstovai prisipažino, kad Lietuvos pramonė labai sėkmingai auga pandemijos metu ir linkėjo jai klestėti toliau.
Vėliau Trišalei tarybai buvo pateiktas apsvarstyti Seimo nario R.Žemaitaičio įregistruota įstatymo pataisa uždraudžianti prekybos tinklams dirbti per velykas, Kalėdas, Naujuosius metu ir vieną sekmadienį per mėnesį. Darbdavių atstovai piktinosi šiuo pasiūlymu, gailėjo darbuotojų, kurie per šventes negalės užsidirbti didesnio atlyginimo, ir aiškino, kad prekybos tinklų darbo ribojimas vyksta tik Vyšegrado šalyse, o Vakarų šalyse esą tokie ribojimai naikinami, be to, priėmus šias pataisas Lietuva taps panaši į Lenkiją, kurioje sekmadieniais prekybos centrai nebedirba.
Kristina Krupavičienė atsakė, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ sudėtyje veikianti Profesinė sąjunga „Prekybos centrų lyga“ pasisako, kad per Velykas, Kalėdas ir Naujuosius Metus nebūtų dirbama, bet klausimą dėl nedarbo sekmadieniais reikia spręsti socialinio dialogo būdu tarp profesinių sąjungų ir prekybos tinklų darbdavių. Ji paminėjo, kad šis dialogas jau vyksta ir siūlė šį klausimą svarstyti, kai jis bus aptartas šiame lygyje.
Buvo sutarta šį klausimą svarstyti vėliau.
Darbdaviai siūlė peržiūrėti lobizmo įstatymą, kuris jų manymu trukdo bendrauti su Seimo ir ministerijos atstovai, nes darbdaviai gali būti lengvai apkaltinti prekyba poveikiu.
Apsikeitus nuomonėmis šis klausimas klausimas buvo atidėtas tolimesniam svarstymui.
Pabaigoje buvo pristatyta neseniai pradėjusios veikti Europos darbo inspekcijos veikla ir galimybės su ja bendradarbiauti.
Kristina Krupavičienė pasidžiaugė, kad tokia institucija pagaliau buvo įsteigta, nes palengvins darbuotojų, kurie dirba užsienyje teisių apsaugą ir sustiprins ES šalių Valstybinių darbo inspekcijų bendradarbiavimą. Šiuo metu yra sunku apginti Lietuvos darbuotojų, kurie dirba užsienio šalyse, nes ES šalių darbo inspekcijos beveik nebendradabiauja tarpusavyje.
Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks 2021 m. sausio 12 d.