2020 m. liepos 21 d. virtualioje erdvėje vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis ir tarybos narys Vincas Kunca.
Pirmuoju klausimu svarstytas Seimo valdybos 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. SV-S-1648, kuriuo Sausio 13 -oji yra skelbiama nedarbo diena. Todėl Trislei tarybai buvo siūloma išsirinkti nedarbo dieną, kurios būtų galima atsisakyti vietoj Sausio 13 -osios. Kadangi ankstesniuose Trišalės tarybos posėdžiuose profesinės sąjungos vieningai prieštaravo siūlymui paversti Gegužės 1-ąją darbo diena, darbdavių atstovai svarstė panaikinti nedarbo dieną per Jonines arba atsisakyti antros Vėlinių dienos lapričio 2 d. Nutarta nedirbti per Vėlines tik vieną dieną, o lapkričio 2 d. nuo 2021 m. skelbti darbo diena.
Po to iš naujo buvo patvirtinti socialinių partnerių atstovai į Lietuvos Respublikos darbo saugos ir sveikatos komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kiti kadencijai patvirtino savo atstovus Rimtautą Ramanauską ir Edvardą Šalkauską.
Daug diskusių sukėlė klausimas Trišalei tarybai išrinkti savo vieną atstovą į Pensijų anuitetų fondo tarybos narius. Daugeliui buvo neaišku kodėl neleidžiama siūlyti po kandidatą nuo darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų. Paaiškėjus, kad kandidatams į šios tarybos narius keliami labai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai ir ne kiekvienas norintis ten dirbti gali juos atitikti, o net ir Trišalei pasiūlius visus reikalavimus atitinkantį kandidatą atrankos komisija gali pasirinkti kitus atrankos konkurso dalyvius, šis klausimas buvo atidėtas.
Karštus ginčus sukėlė Seimo narės Aušrinės Papirtienės siūlymas nustatyti kriterijus profesinėms sąjungoms, kurios gali dalyvauti pasirašant susitarimus nacionaliniu lygiu. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė paaiškino, kad Darbo kodekse nėra apibrėžta, kokios profesinės sąjungos yra laikomos nacionalinio lygio profesinėmis sąjungomis kaip tai yra daugelyje šalių. Be to, siekiama, jog profesinės sąjungos vienytųsi ir būtų išvengta sumaišties, kai šakinės profesinės sąjungos ir nedaug narių turinčios profesinės sąjungos ateina į Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybas, siekdamos savo siaurų interesų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė iš esmės sutiko su Seimo narės siūlomais kriterijais, bet paklausė ar ir darbdavių organizacijoms bus taikomi reprezentatyvumo kriterijai. Viceministrė Eglė Radišauskienė atsakė, kad darbdavių organizacijoms tokių kriterijų neplanuojama svarstyti. Sutarta iš esmės pritarti kriterijų, apibrėžiančių kas yra nacionaliniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos, įvedimui, o ateityje šiuos kriterijus aptarti smulkiau.
Iškilus klausimui kodėl svarstyti Ateities ekonomikos DNR plano investuoti į Lietuvos ūkį 6.3 mlrd. eurų, kuriuos vėliau turės grąžinti visi mokesčių mokėtojai, yra pakviestos darbdavių organizacijos, kiti socialiniai partneriai – profesinės sąjungos nėra pakviesti, Eglė Radišauskienė neigė, kad profesinės sąjungos nebuvo pakviestos. Vis tik palaikius darbdavių atstovams nutarta kitame Trišalės tarybos posėdį kartu su Finansų ministerija apsvarstyti Ateities ekonomikos DNR plano klausimus.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Trišalės tarybos narius, prašydama pagalvoti kokių priemonių reikia imtis, kad būtų baigtas darbuotojų iš trečiųjų šalių apgaudinėjimas ir išnaudojimas Lietuvoje, kuris daro gėdą ne tik visai šaliai, bet ir visai Europos Sąjungai. Ji paminėjo atvejus, kai Kaune buvo apgauti turkų darbuotojai statę stadioną ir vilkikų vairuotojai iš Uzbekijos, dirbę įmonėje UAB „Hegelmann transporte“ .
Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks rugpjūčio 5 d.