Tarptautinėje konferencijoje dėl klimato kaitos

autorius Ričardas

2024 m. rugsėjo  26-27 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Irena Valiūnienė ir AB „Lifosa“ nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas dalyvavo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) surengtoje konferencijoje „Profesinių sąjungų vaidmuo ir veiksmai klimato kaitos, sukeltose permainose“, kuri vyko Azerbaidžiano sostinėje Baku.

Renginyje dalyvavo Kaukazo, Vidurinės Azijos, Rytų Europos, Amerikos ir Afrikos šalių profesinių sąjungų bei TDO, Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) bei kitų tarptautinių organizacijų atstovai.

Dalyviai svarstė ką daryti, kad klimato kaita nesunaikintų darbo vietų, o perėjimas prie klimato kaitai palankios ekonomikos būtų socialiai teisingas.

Daugelis dalyvių sutiko, kad tam, jog perėjimas prie „Žaliosios ekonomikos“ būtų sėkmingas, būtina užtikrinti socialinį dialogą nacionaliniu, įmonės ir globaliu lygiu. „Žalioji ekonomika“ turi kurti gerai apmokamas, tvarias, ne socialiai nesaugias (terminuotas, mažai apmokamas) darbo vietas. Darbuotojams iš klimatui nepalankių ekonomikos sektorių turi būti užtikrintas toks jų perkvalifikavimas, kad jie galėtų sėkmingai pradėti dirbti klimatui palankiose ūkio šakose.

Dalyviai pabrėžė, kad sprendžiant klimato kaitos klausimus labai svarbus bendradarbiavimas ne tik tarp profesinių sąjungų ir vyriausybių ar savivaldybių, bet ir tarp pačių profesinių sąjungų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu, kad būtų dalinamasi gerąja patirtimi ir kartu ieškoma geriausių sprendimų. Todėl ši konferencija buvo gera galimybė sustiprinti šį bendradarbiavimą.

K. Krupavičienė padarė pranešimą sesijoje „Moterys ir jaunimas persitvarkant į „Žaliąją ekonomiką“

Ji pažymėjo, kad pereinant ir klimatui palankią ekonomiką, svarbu, kad nenukentėtų pažeidžiamiausios socialinės grupės: jaunimas, pensininkai, vyresnio amžiaus darbuotojai. Kad taip neatsitiktų, labai svarbus socialinis dialogas įmonės, teritoriniu ir nacionaliniu lygiu.

Viešuosius pirkimus turi laimėti tik socialiai atsakingos įmonės, turinčios kolektyvines sutartis.

Būtina užtikrinti, kad „žalieji mokesčiai“ nedidintų socialinės atskirties, kai mažas pajamas gaunantys pensininkai negali nusipirkti brangaus ekologiško automobilio, todėl jie apkraunami dideliais „taršos mokesčiais“.

Darbuotojų perkvalifikavimas turi vykti kryptingai, numatant kokių profesijų ir kokių darbuotojų reikės ateityje, kad nebūtų švaistomos lėšos naujiems bedarbiams ruošti.

K. Krupavičienės nuomone, labai svarbus profesinių sąjungų vaidmuo yra keičiant darbuotojų ir visų gyventojų įpročius, kad jie būtų palankūs klimatui ( skatinti gyventojus rūšiuoti šiukšles ir pn.).  

Profesinės sąjungos turi dalyvauti ir socialiniame dialoge su savivaldybėmis, nes būtina užtikrinti ilgalaikius sprendimus, sprendžiant klimato kaitą ( ekologiško, prieinamo viešojo transporto ir energetikos vystymas, plastikinės taros utilizavimas ir pn.).