2014 m. gegužės 27 d. įvyko LR SAM 2013-09-30 įsakymu Nr. 895 sudarytos darbo grupės vadovas (Higienos instituto direktorius dr. Remigijus Jankauskas) posėdis, kuriame buvo svarstoma profesinės sveikatos priežiūros (PSP) plėtros koncepcija, kurią nurodė paruošti Vyriausybė dėl nepatenkinamos darbuotojų saugos ir sveikatos.
2014 metų sausio 1 dieną Lietuvoje veiklą vykdė 90 790 ūkio subjektų kuriuose dirbo 1 mln. 219 tūkst. darbuotojų. 2014 m. kovo 1 d. šalyje buvo registruota 116 911 ūkininkų ūkių. Per 2013 metus buvo užregistruoti 3 142 pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, Įmonėse įvyko 2 936 – lengvi, 146 sunkūs ir 60 mirtinų NA darbe. Per 2013 metus užregistruota 412 profesinių ligų 256 asmenims. 2013 m. vyrams naujai nustatytos 309 (75), moterims – 103 (25) profesinės ligos:
Profesinė sveikatos priežiūra (PSP) tai įstaigų veikla, apimanti kenksmingų darbo aplinkos veiksnių mormavimą, bazinių PSP paslaugų teikimą, PSP stebėseną ir PSP veiklos efektyvumo vertinimą. Bazinės PSP paslaugos – yra profesinių pakenkimų sveikatai nustatymas, registravimas, ekspertizė, gydymas, slauga, reabilitacija ir profesinių sveikatos pakenkimų prevencijos bei sveikatos stiprinimo priemonių taikymas. Numatomas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikio normavimas – kenksmingų darbo aplinkos veiksnių normuojamų dydžių nustatymas, kurių sąlygomis dirbantiems įstatymų nustatytą trukmę (bet ne ilgiau kaip 40 valandų per savaitę) darbuotojams per visą profesinį darbo stažą negali būti sukelta profesinei ligai būdingų sveikatos sutrikimų ar kitaip pakenkta sveikata.
Koncepcija grindžiama:. ES Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo. . TDO 161 konvencijos dėl profesinės sveikatos tarnybų (1985) ir TDO 187 konvencijos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo koncepcijos (2007) nuostatomis.(Šių dviejų konvencijų Lietuva dar nėra ratifikavusi)Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) apie naują ir kylančią riziką (ESENER) apklausos ataskaita. Šiaurės šalių partnerystės (NDPHS) profesinės sveikatos ekspertų grupės Šiaurės šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos. Rusijos ir Vokietijos) profesinės sveikatos sistemų ir tarnybų palyginamosios analizės ataskaita.
Šiuo metu įstatymuose (LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2225); LR visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3022 ir kt.) nėra aiškiai reglamentuotas PSP veiklos turinys, nepateikti PSP priežiūros, PSP įstaigų, PSP paslaugų, PSP stebėsenos apibrėžimai.
Lietuvoje nėra nacionalinės profesinės sveikatos institucijos. kuri atliktų darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimus bei PSP technologijų vertinimą, bet stokoja išteklių PSP stebėsenai, PSP įstaigų veiklos koordinavimui, jų teikiamų PSP paslaugų efektyvumo vertinimui ir gerosios PSP praktikos sklaidai.
Galiojanti tvarka yra neefektyvi ankstyvam profesinės ligos nustatymui nes šeimos gydytojai neturi galimybės konsultuotis su darbo medicinos gydytoju ir susipažinti su darbuotojų, kuriems atlieka profilaktinius sveikatos tikrinimus, darbo sąlygomis įmonėje.
Į išlaidų medicininei reabilitacijai kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą nėra įtrauktos kodais kaulų raumenų sistemos profesinės ligos.
Lietuvoje, teisinė bazė, reglamentuojanti profesinę sveikatą, nėra pilnai atskirta nuo darbuotojų saugą reglamentuojančių teisės aktų.
Būtina padidinti darbo medicinos gydytojų rengimą, sukuriant jiems darbo vietas įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybose bei sveikatos priežiūros įstaigose, periodiškai peržiūrėti profesinių ligų sąrašą, atnaujinti profesinių ligų nustatymo tvarką.
Koncepcijai įgyvendinti rengiamas priemonių planas, bus tvirtinamas LRV nutarimu / LR SAM ministro įsakymu 3 metų laikotarpiui, jam pasibaigus – dar 3 metų laikotarpiui.
Kasmet iki einamųjų metų liepos 1 d. SAM įgaliota institucija internetinėje svetainėje paskelbs informaciją apie Koncepcijos įgyvendinimo eigą.
P.Grėbliauskas 8686 17391