Jeigu Jungtinėje Karalystėje kalbama apie referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), pilietinės visuomenės atstovai iš buvusių sovietų sąjungos šalių, esančių ES rytuose tikisi būti pakviestos pradėti derybas ir kada nors tapti ES klubo dalimis. Savo apsisprendimą eiti eurointegracijos keliu gegužės 20-21 d. pakartojo pilietinės visuomenės atstovai, Rygoje vykusioje konferencijoje. Gruzijos ir Ukrainos vėliavos plevėsavo, prie Nacionalinės bibliotekos prieigų, kai gegužės 22 d. rinkose ES vadovai į Rytų partnerystės forumą.
„Investicijos į pilietinę visuomenę yra geriausia ką gali padaryti Europa“, – sakė ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas, gegužės 21 d. susitikęs su pilietinės visuomenės atstovais Rygoje vykusioje Rytų partnerystės pilietinės visuomenės konferencijoje. Konferencija vyko Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimo išvakarėse. Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovai komisarui įteiktas simbolinius narystės Europos Sąjungoje prašymus.
Taip jie išreiškė šalių visuomenių pasiryžimą eiti nors ir sunku, bet reformų keliu, siekiant artėti prie ES vertybių. „Rytų partnerystė, – tai partnerystė ne tik vyriausybių bei ir visuomenės, mes esame ilgalaikės partnerystės perspektyvoje“, – jiems sakė ES komisaras. Jis linkėjo „neprarasti kantrybės, tikėjimo ir naivumo, nes praradus naivumą, galima prarasti galimybę keisti pasaulį,“ žinoma, svarbu ir pragmatiniai, realistiniai bei ambicingi sprendimai. Europinė perspektyva, – tai ekonomikos augimas, darbo vietos, užimtumas ir klestėjimą, taika ir stabilumas. Teisingumas ir demokratija – tai yra vertybės, dėl kurių žmonės nori tapti ES nariais, – konstatuota konferencijoje.
Rytų partnerystės pilietinės visuomenės konferencijoje įvertinta ES Rytų partnerystės politikos, kuri startavo prieš šešerius metus, pasiekimai ir pralaimėjimai. ES pradėjo Rytų partnerystės programą, kuri turėjo reikšti perėjimą prie demokratinių procesų postsovietinėse šalyse, esančiose ES rytų pasienyje.
Konstatuota, jog kartu startavusios šešios šalys: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina, šiandien yra skirtingose situacijose. Trys (Gruzija, Moldova, Ukraina) pasirinko artėjimo su ES keliu, jos pasirašė asociacijos sutartis, įgyvendina reformas. Visos šalys išgyvena santykių su Rusija problemas, likę įšaldyti teritoriniai konfliktais.
Baltarusijos ir Armėnijos valdžia pasirinko – muitų sąjungą, o Azerbaidžano politiniai lyderiai apsisprendę vykdyti savarankišką politiką.
Europos Sąjungos Rytų partnerystės programa pilnai nepasiekė savo tikslų, tačiau tam tikrų rezultatų yra, šios politinės iniciatyvos dėka gimė pilietinei judėjimai. Didžiausios kliūtys eiti link europinių vertybių – korupcija ir demokratijos trūkumas, – tai pabrėžta Rytų partnerystės pilietinės visuomenės konferencijoje.
Konferencijoje konstatuota, jog reformų procese labai daug tikimasi iš pilietinės visuomenės, tuo tarpu pilietinės visuomenės veikloms, skiriami tik penki procentai visų ES lėšų, kurios skiriamos rytų partnerystės politikos įgyvendinimui.
Kaip didžiausi praradimai įvardinta – Krymo aneksija bei konfliktas Rytų Ukrainoje, kur dalį teritorijos kontroliuoja separatistai.
Mažai kas galvojo, jog sprendimas rinktis eurointegracijos kelią, sulauks tokio didelio kaimynės Rusijos pasipriešinimo. Kad kils tokie konfliktai ir pareikalaus tiek daug aukų.
Renginiuose aktyviai dalyvavo LPS Solidarumas“ tarptautinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, kuri yra išrinkta Rytų partnerystės Pilietinės visuomenės forumo priežiūros komiteto nare.
