2022 m. rugsėjo 12 d -13 d. Seime vyksta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konferencija „Kaip nutraukti smurtą ir priekabiavimą darbe“, skirtą TDO konvencijos Nr. 190 ratifikavimui.
Po I Pasaulinio karo įsteigta Tarptautinė darbo organizacija, kuri vienija įvairių šalių darbdavių, profesinių sąjungų ir valstybės institucijų atstovus, kurie socialinio dialogo būdu siekia spręsti su darbo santykiais susijusius klausimus tarptautiniu mastu.
2019 m. Ženevoje TDO priėmė konvenciją Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo darbe, kuriai Lietuvai atstovaujantys Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai pritarė. Tuomet už ją balsavo beveik visos šiai organizacijai priklausančiomis valstybėmis. Prieš šią konvenciją balsavo tik septynios šalys. Šiuo metu ją ratifikavo jau 20 valstybių, tame tarpe tokios Europos valstybės kaip Ispanija, Graikija, Jungtinė Karalystė.
Konferencijoje, kurią sveikinimo kalba atidarė Socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė, buvo metu buvo diskutuojama kodėl ši konvencija iki šiol nėra ratifikuota Lietuvoje.
TDO Darbuotojų reikalų skyriaus, atsakingo už Europos ir Centrinės Azijos regionus, vadovas Sergejus Glovackas papasakojo kokią svarbą turi TDO konvencijų ratifikavimas ir kaip jų ratifikavimas pagerina darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Konferencijoje dalyvavęs Ukrainos profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotojas Jevgenas Drapiatyjus ( Yevgen Drapiatyi) atskleidė, kad šiuo metu smurtas vyksta visoje Ukrainos teritorijoje, Rusijos armijai apšaudant gamyklas, gyvenamuose namus ir žudant taikius gyventojams. Jis ragino tarptautiniu lygiu užkirsti kelią smurtui prieš jam dar prasiveržiant, o ne jį stabdyti, kai jis jau vyksta kaip tai atsitiko Rusijos agresijos Ukrainoje atveju. Pasak jo, kai vykstant karui agresorius smurtauja visoje šalyje, nebėra laiko kovoti su smurtu darbo vietose.
TDO Darbuotojų reikalų skyriaus vyriausias teisininkas Viktoras Hugo Riko (Victor Hugo Ricco) papasakojo apie TDO konvencijų priėmimo, ratifikavimo ir įgyvendinimo procesus. Jis pažymėjo, kad svarbu ne tik įteisinti konvencijas, bet ir jas įgyvendinti. Jis paragino Lietuvą ratifikuoti ne tik konvenciją Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, bet ir Lietuvoje neratifikuotas konvencijas Nr. 155 Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo aplinkos bei konvenciją Nr. 187 Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo, kurios sukurtų visa apimančias priemones, užtikrinančias darbuotojams geras darbo sąlygas.
Jis pažymėjo, kad net valstybėms priėmus TDO konvencijas, joms yra suteikiama daug lankstumo pritaikant savo teisinę sistemą prie konvencijų reikalavimų, o TDO atsakingos institucijos visada pasiruošusios padėti patarimais ir paaiškinti konvencijų taikymo ypatybes.
Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad Lietuvoje vyrauja trys darbo santykių sistemos: baudžiaviniai santykiai, kai darbuotojas tik baudžiamas, pramoniniai santykiai, kai darbuotojai ir baudžiami, ir skatinami, bei „protingų žmonių“ santykiai, kai darbuotojai yra tik skatinami.
Jo nuomone, Lietuvos darbuotojai yra ne baudžiavoje, bet tarpinėje stotelėje tarp baudžiavos ir pramonės.
V. Šilinskas teigė, kad įstatymai dažnai neveikia, nes darbuotojai bijo pasinaudoti jų teises ginančiais įstatymais, todėl profesinių sąjungų vaidmuo, užtikrinant saugią psichologinę aplinką yra labai svarbus.
Lietuvos Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kad žmonės dėl psichologinio smurto ir diskriminacijos bijo kreiptis į įstaigas, kurios juos galėtų apginti, arba kreipiasi į jas anonimiškai. Ji teigė, kad ką besakytų darbdavys darbuotojas turi teisę įrašyti pokalbius su vadovu, kad galėtų apginti savo teises. Pasak jos, ne vien TDO konvencijos yra svarbios apsaugant darbuotojų teisę į orumą, bet ir ES direktyvos, kurias Lietuva jau priėmė. Todėl įgyvendinant TDO konvencijas būtina žiūrėti, kad nebūtų pažeistos ES direktyvos.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė apgailestavo, kad net svarstant įstatymo pataisas, ribojančias psichologinio smurto galimybes darbe, daugelis Seimo narių nesuprato problemos svarbos, o kai kurie Seimo nariai net patys diskusijų metų laidė juokelius, kurie rodė, kad jie palaiko smurtautojus darbe.
Seimo narys, buvęs ministras Linas Kukuraitis, palaikė profesinių sąjungų reikalavimus, kad Nepaprastosios padėties metu nebūtų ribojamos streikų galimybės, nes tai riboja profesinių sąjungų teises ir tuo pačiu riboja galimybes mažinti smurtą darbe.
Jis atskleidė, jog ateina Vyriausybės pasiūlymai pandemijos metu panaikinti Darbo kodeksą, kuriuos, pasak jo, Seimui reikėtų atmesti.
Šiuo metu kylantis nerimas dėl augančių kainų ir galimo įmonių uždarymo gali prasiveržti psichologiniu smurtu darbe. Todėl, jo nuomone, įstatymai, ribojantys smurtą darbe, turi būti priimami kuo greičiau.
L. Kukuraitis smurtu pavadino pasiūlymus kitiems metams patvirtinti mažesnę Minimalią mėnesinę algą nei nustatyta sutartoje jos apskaičiavimo formulėje, kai dėl infliacijos augimo mažiausiai uždirbantys darbuotojai daugiausiai nukenčia.
Jis atskleidė, kad Seime jau yra paruoštos įstatymų pataisos, kad suminė darbo laiko apskaita būtų nustatoma tik kolektyvinėse sutartyse, ir paprašė profesinių sąjungų paramos, kad šios pataisos būtų priimtos.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Tomas Griškevičius paklausė kodėl iki šiol TDO konvencija Nr. 190 ir kitos TDO konvencijos dar nėra ratifikuotos Lietuvoje.
L. Kukuraitis atsakė, kad Seimas iš esmės sutaria, kad reikia ją priimti ir tai jis padarys. Jis pažymėjo, jog svarbu, kad dar besimokantiems būsimiems darbuotojams būtų rengiami mokymai apie jų teises ir galimybes jas apginti.
Jam pritarė ir M. Lingė.
V. Šilinskas atsakė, kad galima pirma konvenciją ratifikuoti ir vėliau ją įgyvendinti, o galima ją įgyvendinti, palaipsniui priimant įvairiausius teisės aktus, įtvirtinančius konvencijos nuostatas, ir po to ratifikuoti. Jo nuomone, abu būdai yra geri, bet svarbiausia, kad TDO konvencija būtų kuo greičiau įgyvendinta.
T. Griškevičiui paklausius kokios sankcijos laukia valstybių, jei jos pažeidžia savo pačių ratifikuotą TDO konvenciją, V. Hugo Riko atsakė, kad TDO netaiko sankcijų, o teikia techninę, teisinę ir kitokią pagalbą, kad konvencijos ne tik būtų ratifikuotos ir jos nuostatos įteisintos, bet ir įgyvendintos.
Jis pažymėjo, kad atvejai, kai valstybės nevykdo savo ratifikuotų TDO konvencijų įsipareigojimų yra kiekvienais metais TDO priežiūros institucijų išsamiai ištiriami ir pateikiamos detalios rekomendacijos kaip reikėtų spręsti kokius atvejus. Anot jo, tai dažniausiai padeda pažeidimus ištaisyti.
Jis pažymėjo, kad profesinių sąjungų informacija apie konvencijų nevykdymą yra labai svarbi rengiant pranešimus apie ratifikuotų konvencijų vykdymą, Pasak V. Hugo Riko, svarbu, kad TDO konvencijos nuostatos būtų ne teisėje, o būtų įgyvendinamos.
Į T. Griškevičiaus klausimą kaip TDO supranta ekonominę žalą, padarytą darbuotojui, V. Hugo Riko atsakė, jog apie tai TDO institucijose nuolatos diskutuojama, o apie darbuotojui padarytą psichologinę ar fizinę žalą, sprendžia TDO priežiūros įstaigos.
T. Griškevičiui paklausė kokia kalba parašytą TDO konvencija teisininkai turi vadovautis.
TDO teisininkas atsakė, jog kadangi gali būti įvairių interpretacijų darant vertimus, būtina vadovautis arba anglišku, arba prancūzišku TDO konvencijos tekstu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Mariana Žukienė atsakė, kad atsižvelgus į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašymą, pateiktą vasaros pradžioje, prieš kelias savaites buvo gautas TDO konstitucijos autentifikuotas vertimas, kuris jau yra įkeltas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapį.
Ji užtikrino, kad dauguma TDO konvencijos Nr. 190 nuostatų jau greitai bus įteisinta Seimui nubalsavus už naujas Darbo kodekso pataisas.
.