Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ tęsia tarptautinį bendradarbiavimą ir narystę Europos profesinių sąjungų konfederacijoje (ETUC), Tarptautinėje profesinių sąjungų konfederacijoje (ITUC), Visos -Europos regiono taryboje (PERC), Baltijos jūros šalių profesinių sąjungų tinklo (BASTUN) veikloje. Esame Europos centro darbuotojų klausimams spręsti (EZA) nariais. Dalyvaujame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto darbe.
LPS Solidarumas palaiko draugiškus ryšius su Baltijos šalių – Latvijos profesine sąjunga LBAS ir Estijos profesinių sąjungų konfederacija EAKL. Bendradarbiaujame tarptautiniuose projektuose: 2014-2015 m. „Darbuotojų komandiravimas: administracinio bendradarbiavimo ir prieigos prie informacijos stiprinimas Baltijos šalyse“ , baigiamoji projekto konferencija „Darbuotojų komandiravimas: problematika, praktika, perspektyvos“ vyko 2015 m. vasario 19-20 d. Europos Komisija patvirtino šio projekto pratęsimą. 2014 m. įgyvendinome tarptautinį projektą “Transporto sektoriaus darbuotojų prisitaikymas dirbti darnioje darbo rinkoje Baltijos šalyse“, baigiamoji konferencija vyko 2014 rugsėjo 19-20 d..
Ne vienerius metus draugiški ryšiai sieja mus su Lenkijos nepriklausoma profesine sąjunga „Solidarnosc“ . Glaudžiau pradėjome bendradarbiauti su Bialystoko regionu.
LPS „Solidarumas“ lyderiai ir nariai turi galimybę dalyvauti Europos profesinių sąjungų konfederacijos ir Europos profesinių sąjungų instituto seminaruose (sąrašas pridedamas).
Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje reikalauja tiek žmogiškųjų, tiek ir finansinių resursų. LPS Solidarumas pagal savo galimybes dalyvaujame, kaip jau minėta ETUC, PERC, BASTUN posėdžiuose. LPS Solidarumas vadovaujasi bendrai sutartais politiniais prioritetais ir numatytomis gairėmis.
2015 m. rugsėjo 29-spalio 2 d. Paryžiuje vyks Europos profesinių sąjungų konfederacijos ETUC 13-asis suvažiavimas, kurio šūkis „Europos profesinių sąjungų solidarumas už kokybiškas darbo vietas, darbuotojų teises ir teisingą visuomenę“. Suvažiavime bus diskutuojame dėl ETUC 2015-2019 m. programos ir veiklos prioritetų, kurie yra:
Stipri ekonomika visiems dirbantiems žmonėms; Kokybiškas užimtumas – visiems; Stiprios profesinės sąjungos – demokratinėms vertybėms ir demokratijai darbe (socialinis dialogas visuose lygiuose, kolektyvinių derybų autonomiškumas); Ambicingi socialiniai standartai; Kova su socialiniu dempingu; ETUC vaidmuo. Diskusijos vyks, dalyvaujant ES politikams, darbdavių atstovams.
ETUC nuolat kreipėsi į ES politikus, reikalaudami ne taupymo ir diržų veržimo, bet ekonomikos augimo politikos. ETUC yra priėmęs dokumentą – „Naujasis kelias Europai“, tai yra reikalaujama, kad 10 metų 2 proc. nuo BVP būtų skiriama investicijų programai, šios lėšos būtų skiriamos kokybiškoms darbo vietoms kurti, vystyti tvarią energetikos sistemą ir susidoroti su socialiniais ekonomikos ir aplinkos iššūkiais.
Dar viena aktuali ETUC veiklos tema – „Investicijų planas Europai“, tai yra Europos Komisijos patvirtintas politinis dokumentas, kuriuo numatoma skirti 315 mlrd. EUR kapitalo investicijų. Profesinės sąjungos reikalauja, kad tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu būtų konsultuojamasi su socialiniai partneriais dėl projektų, kurie bus finansuojami iš šių lėšų. Atrankos kriterijuose turi būti numatyti tokie prioritetai, kaip: kokybiškos darbo vietos, socialinių ir aplinkosaugos tikslų siekimas.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad stiprinant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą būtų stiprinamas ir socialines Europos matmuo.
Profesinės sąjungos palaiko iniciatyvą – įvesti Finansinių sandorių mokestį (FTT) pradžioje Europoje, vėliau ir pasauliniu mastu. Reikalauja, kad ES sutartų dėl privalomojo bendro konsoliduoto „corporate taxe“ „įmonės mokestis“, kuris būtų nemažesnis kaip 25 procentai.
Pastaruoju metu Europos profesinių sąjungų konfederacija didelį dėmesį skiria ES ir JAV deryboms dėl Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (TTIP). ETUC ragina, kad šis susitarimas būtų naudingas visiems žmonėms, o ne saujelei išrinktųjų.
ETUC suformulavo keturis pagrindinius klausimus:
1. Investuotojų ir šalies ginčų sprendimo mechanizmas (ISDS) – ar sutartyje liks ISDS, ar bus reformuotas. ETUC ir AFL-CIO (JAV profesinės sąjungos) griežtai pasisako prieš tai, kad užsienio investuotojai turėtų specialų, atskirą teisinį reglamentavimą, sprendžiant ginčus.
2. Darbuotojų teisės – ar Europos Parlamento nariai reikalaus, kad į TTIP būtų įtrauktos pagrindinės Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos?
3. Viešosios paslaugo – ar TTIP bus nuneigiamos viešosios paslaugos (public services). EP projekte nuneigiamas viešųjų paslaugų vaidmuo, užtikrinimas, kad privatizavimas ir de-privatizavimas tai demokratijos valios užtikrinimas.
4. Žemesni standartai? ar TTIP reikš reikalavimų sumažinimą, tokiose srityse, kaip darbuotojai, vartotojai ir aplinkos apsauga? Tai yra saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, atviras dialogas ir bendradarbiavimas su visomis interesų grupėmis ir t.t.
ETUC pasisako už tai, kad būtų stiprios kolektyvinių derybų sistemos bei privalomi susitarimai šalies lygiu, kurie apimtų darbuotojus dirbančius tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose, tame tarp ir darbuotojus dirbančius mažose bei vidutinėse įmonėse. Reikalauja stiprinti socialinį dialogą Europos lygiu tiek tarpprofesiniu, tiek ir sektoriniu lygiais.
ETUC pasisako, kad Europoje būtina didinti atlyginimus, geriausia to siekti per derybas tarp socialinių partnerių. Tačiau laikosi pozicijos, kad atlyginimai turi ir toliau likti šalių kompetencijos dalykas, remtis nusistovėjusia šalyse praktika ir pramoninių santykių sistemomis. Minimalus atlyginimas šalyse gali būti nustatomas, jeigu to pageidauja socialiniai partneriai.
ETUC remia visas iniciatyvas, didinant jaunimo užimtumą, remia Jaunimo garantijų iniciatyvą (deja, mums nepavyko Lietuvoje tapti partneriais, nežiūrint visų mūsų pastangų)
Informacija teikta LPS „Solidarumas“ ataskaitinei konferencijai, 2015 m.