Lietuvos profesinių sąjungų Europos ekonominiame socialiniame komitete (EESRK) atstovų prašymu rugpjūčio 26 d. Vilniuje lankėsi Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) ekspertai Aline Hoffmann, Rolf Jäger bei per internetinę konferenciją bendrauta su Isabelle Shömann.
Profesinėms sąjungoms naujojo Darbo kodekso rengėjai pateikia įvairią Europos šalių darbo santykių reglamentavimo praktiką, kuria grindžia naujo kodekso nuostatas, tačiau profesinės sąjungos pastebėjo, jog pateikta informacija nėra visiškai tiksli, vienpusė, kuri naudinga kodekso rengėjams.
Susitikimo metu kalbėta apie profesinių sąjungų ir darbo tarybų santykį, kolektyvinių sutarčių galiojimo ribas (galiotų tik nariams ar visiems darbuotojams), maksimalius viršvalandžius, apmokėjimą už višvalandžius, 0 valandų darbo sutartis ir t.t.
Profesinių sąjungų teisininkų nuomone, Darbo kodeksas yra tam, kad darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, turėtų tam tikras, kodekse įtvirtintas garantijas, dėl kurių jam nebereikia derėtis, o individualiai ar per kolektyvines sutartis galima numatyti daugiau garantijų ir susitarti dėl kitų darbo sąlygų. Naujasis darbo kodeksas neigia, jog darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis.
Dalis Europos šalių neturi darbo kodeksų, tačiau darbo santykiai jose reglamentuojami per kolektyvines sutartis šakos ar nacionaliniu lygmeniu. Naujojo kodekso rengėjai mano, jog panaikinus garantijas Darbo kodekse, dėl jų bus galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. Tačiau Lietuvoje per mažai žmonių yra profesinių sąjungų nariais, nėra tradicijų derėtis dėl šakinių ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių, dalyje verslo sektorių nėra darbdavių organizacijų su kuriomis vyktų derybos.
Naujos darbo sutarčių rūšys, tokios kaip 0 valandų arba nenustatytos darbo apimties darbo sutartis, gali darbuotoją paversti dirbančiu bedarbiu, jei darbdavys jam neduos darbo. Toks darbuotojas negalės kreiptis į darbo biržą, nes darbą oficialiai turės, o net ir netekęs darbo, negaus pašalpų, nes nebus turėjęs pajamų.
Profesinės sąjungos naujajame Darbo kodekse įžvelgia įrankį darbdaviams susidoroti su profesinių sąjungų nariais ir ypač aktyviais lyderiais, nes darbdaviui suteikiama teisė be jokio pagrindo savo nuožiūra atleisti darbuotoją iš darbo įspėjus prieš 3 dienas ir išmokėjus 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.
Vokietijoje atleidus žmogų be priežasties, į darbą gali grąžinti teismas, jei darbdavys nesutinka grąžinti darbuotojo į darbą, teisme vyksta derybos dėl išeitinės išmokos. Pagal nusistovėjusią praktiką, išeitinė išmoka skaičiuojama 30 procentų mėnesinio atlyginimo dauginant iš toje darbovietėje išdirbtų metų skaičiaus.