Kiekvienais metais spalio 7 d. profesinės sąjungos visame pasaulyje mini Tarptautinę Oraus darbo dieną. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ta proga kreipėsi į Lietuvos valdžią atkreipdama jų dėmesį į skaudžiausias darbuotojų problemas ir ragindama jas spręsti.
Skaityti žemiau:
J. E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei -Nielsen
TARPTAUTINĖS ORAUS DARBO DIENOS REIKALAVIMAI
Spalio 7 -ają visos pasaulio profesinės sąjungos mini Tarptautinę Oraus darbo dieną, kurią 2007 m. paskelbė Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC).
Orus darbas yra toks, kai darbuotojas dirba darbą, atitinkantį jo kvalifikaciją, išsilavinimą, leidžiantį atskleisti jo asmeninius sugebėjimus, gerai ir saugiai jaučiasi darbo vietoje, noriai eina į darbą ir uždirba atlyginimą, kuris leidžia jam oriai gyventi, nepažeidžiant šeimyninių bei darbo įsipareigojimų pusiausvyros.
Ar taip yra Lietuvoje? Ar galima oriai gyventi, kai dirbant tą patį darbą realiai darbuotojas uždirba mažiau, nes jo atlyginimą „suvalgė“ infliacija, kuri ypač augo 2021 – 2022 metais, o šiemet pagal Finansų ministerijos prognozes išaugs dar 9 proc.?
Kai kasdienės paslaugos ir prekės brangsta dar sparčiau nei auga infliacija?
Kai atlyginimų augimas atsilieka nuo kainų augimo, o Sodros duomenimis net 3 iš 10 Lietuvos darbuotojų pajamos per šiuos metus nesikeitė arba net sumažėjo?
Tuo tarpu Lietuvos verslo pelnai auga greičiau, nei atlyginimai. Lyginant su 2019 m. pelno mokesčio 2022 m. sumokėta dvigubai daugiau, o per šių metų pirmą pusmetį -14.8 proc. daugiau nei pernai.
Pastaraisiais metais į biudžetą yra surenkamos rekordinės pajamos, kokių Lietuvos istorijoje niekada nebuvo.
Per 2018-2022 m. Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos išaugo 7 161 mln. eurų t. y beveik du kartus, o 2023 m. sausio – gegužės mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo beveik tiek pat pajamų kiek per visus 2018 metus!
Tačiau, nepaisant šių rekordinių biudžeto pajamų, siūloma „įšaldyti“ viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondą dvejiems metams!
Tuo metu, kai trūksta mokytojų, medikų, socialinių darbuotojų, valstybės tarnyboje pusė konkursų į laisvas darbo vietas neįvyksta, nes neatsiranda nei vieno kandidato, o kainos ir privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai auga, toks darbo užmokesčio „įšaldymas“ paskatintų masinį darbuotojų išėjimą iš darbo ir dar didesnį jų trūkumą, kuris paralyžiuotų visą viešojo sektoriaus darbą.
Manome, kad tokiu būdu bandoma sužlugdyti viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, siekiant jas „prichvatizuoti“.
Jau dabar ligoninėse ir poliklinikose trūksta medikų, nes jie dirba privačiose gydymo įstaigose.
Mokyklose mokiniai turi mokytis pergrūstose po 30 vaikų klasėse, kad tėvai pasirinktų privačias mokyklas.
Socialines paslaugas jau teikia privačios socialinės įstaigos.
Kelių priežiūra atiduodama privačioms įmonėms, o valstybinė kelių priežiūros įmonė žlugdoma, jos darbuotojams mokant mažiausius atlyginimus.
Todėl privatizavus viešąsias paslaugas jas gautų tik turtuoliai. Neturintys pinigų mirtų negavę gydymo ir reikiamos priežiūros, o jų vaikai negavę tinkamų švietimo paslaugų skurstų visą gyvenimą.
LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ REIKALAVIMAI.
Kategoriškai prieštaraujame bet kokiems bandymams „įšaldyti“ viešojo sektoriaus įstaigų darbo užmokesčio fondą. Raginame susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir peržiūrėti juos kiekvienais metais.
Sustabdyti planus privatizuoti viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas.
Skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, nes socialinis dialogas yra geriausia priemonė užtikrinanti darbuotojams orias darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Užtikrinti profesinių sąjungų vadovų apsaugą, kad jų nebūtų galima atleisti iš darbo be profesinės sąjungos sutikimo ar pakeičiant jų darbo sąlygas, taip, kad jie patys išeitų iš darbo.
Suteikti pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir yra sudariusios kolektyvines sutartis, kad valstybė neremtų įmonių, kurios neskirdamos lėšų orioms darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygoms, gali pasiūlyti mažesnę kainą ir todėl laimėti konkursus.
Liberalizuojant streikų organizavimą, nes dabartinis streikų reglamentavimas daro gėdą demokratinei Lietuvos valstybei ir ES narei, kadangi beveik nesiskiria nuo esančio nedemokratinėje Baltarusijoje.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė