Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija kiekvienais metais rengia Tarptautinę profesinių sąjungų moterų mokyklą, kuri šiais metais vyko rugsėjo 24-27 d. Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina). Joje dalyvavo Europos ir Centrinės Azijos delegatės iš 16 šalių profesinių sąjungų. Lietuvos moterų profesinę sąjungą „Solidarumas‘ atstovavo Alma Kriščiūnienė ir Jekaterina Kozik.
Renginyje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vyrų ir moterų atlyginimų, pensijų skirtumų Europos šalyse analizei ir aptarimui, bei buvo ieškoma būdų kaip šį atotrūkį sumažinti.Buvo pristatytos profesinių sąjungų veiklos siekiant suvienodinti vyrų ir moterų darbo sąlygas ataskaitos. Vėliau išklausyti šalių atstovų pranešimai, vyko diskusijos ir vertinimas.
Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimų dydžiai skiriasi apie 14 proc. (Europos vidurkis – 16 proc.). Ši problema nėra didelė, tačiau pastaraisiais metais atlyginimų atotrūkis vis didėja ir nėra imamasi jokių veiksmų šiam procesui sustabdyti. Moterys yra mažiau linkusios derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio nei vyrai, todėl įgyvendinant švietimo iniciatyvas būtina mokyti ir skatinti moteris nebijoti kovoti dėl joms priklausančio atlyginimo su darbdaviais.
Diskusijose buvo atkreiptas dėmesys ir klausimai, kokie veiksniai lemia ir turi įtakos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui? Vadovaujančias pareigas dažniausiai užima vyrai. Visuose sektoriuose vyrai dažniau nei moterys skiriami į aukštesnes pareigas ir dėl šios priežasties gauna didesnį atlyginimą. Ši tendencija vyrauja visur.
Moterims dažniau tenka atlikti svarbų neapmokamą darbą tokį, kaip rūpintis namų ruoša, vaikais ar artimaisiais. Neapmokamam darbui (vaikų priežiūrai ar namų ruošai) dirbantys vyrai vidutiniškai skiria 9 valandas per savaitę, kai tuo tarpu dirbančios moterys tam skiria 22 valandas per savaitę arba beveik 4 valandas per dieną.
Darbo rinkoje tai atsispindi tuo, kad daugiau nei viena moteris iš trijų renkasi darbą ne visą darbo dieną, o taip elgiasi tik vienas vyras iš dešimties. Moterys dažniau palieka darbo rinką nei vyrai. Tokios karjeros pertraukos turi įtakos ne tik valandiniam atlygiui, bet ir ateities pajamoms bei pensijai.
Kalbant dėl išsilavinimo ir darbo rinkoje, vienuose sektoriuose ir profesijose dominuoja moterys, o kituose –vyrai. Kai kuriose šalyse už darbą, kuriame dominuoja moterys (pvz., mokytojų ar pardavėjų), mokami mažesni atlyginimai nei už darbą, kuriame dominuoja vyrai, nors tas darbas reikalauja tokios pat profesinės patirties ir išsilavinimo.
Diskriminacinis atlyginimas, nors ir neteisėtas, taip pat prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo. Darbo užmokesčio viešinimas galėtų pagelbėti sprendžiant vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio problemą.
Vyrų ir moterų pajamų skirtumą lemia moterims nepalankūs veiksniai: mažesnis valandinis atlygis, mažesnis dirbtų apmokamų valandų skaičius, mažesnis užimtumo lygis bei pertrauka karjeroje dėl motinystės ar artimųjų priežiūros atostogų.
Ne visose Europos Sąjungos šalyse profesinių sąjungų populiarumas mažėja, todėl kiekvienoje šalyje profesinių sąjungų darbo intensyvumo lygmuo skiriasi.
Susitikimo metu buvo labai naudinga pasidalinti patirtimi, aptarti, kaip aktyviai ir efektyviai sustiprinti ir išplėsti moterų struktūras. Gauta nemažai naudingos ir profesinių sąjungų veiklai būtinos informacijos. Renginio metu buvo paruosti darbo planai, kaip efektyviai dirbti ir rekomendacijų prezentacija. Pabaigoje visiems dalyviams buvo įteikti sertifikatai.
Lietuvos moterų profesinės sąjungos pirmininkė
Alma Kriščiūnienė