2022 m. birželio 9- 10 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kartu su Europos darbuotojų klausimų centru EZA surengė tarptautinę konferenciją „Socialinės apsaugos sistemos ir jų modernizavimas”. Renginį finansiškai parėmė Europos Sąjunga.
Konferenciją pasveikino EZA vicepirmininkė Janina Švedienė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavęs Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pristatė Seimo valdančios daugumos ruošiamas įstatymų pataisas, kurios turėtų pagerinti darbuotojų padėtį. Jis ypač išskyrė Seime priimamas Darbo kodekso pataisos, kurios turėtų padėti sumažinti psichologinį smurtą darbe.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus atskleidė, kad lyginant su Europos Sąjungos (ES) šalimis Lietuvoje yra mažiausias Europoje nedarbo skirtumas tarp vyrų ir moterų, santykinai mažas jaunimo nedarbas, daug didesnis darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu skaičius, bet besimokančių visą gyvenimą skaičius mūsų šalyje yra daug mažesnis nei kitose ES valstybėse.
Viceministras pristatė ministerijos planus didinti užimtumą ir darbuotojų atlyginimų augimą vykdant programas, kurios keltų darbuotojų ir bedarbių kvalifikaciją. Jis pažymėjo, kad rengiamasi skatinti socialinių būstų statybas, nes lyginant su kitomis ES šalimis jų yra per mažai.
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Ričardas Gaurys atskleidė ne tokius Lietuvai malonius vertinimus.
Pagal pajamų nelygybę (GINI indeksas) Europos Sąjungoje Lietuvą lenkia tik Bulgarija, skurdo ir socialinės atskirties rizika yra palyginti aukšta, ypač rizikos grupėse, socialinės išmokos yra vienos mažiausių Europoje, o jų vaidmuo mažinant skurdą ir atskirtį yra nepakankamas.
Pagal 2018 m. Lietuvoje kolektyvinių sutarčių aprėptį yra priešpaskutinėje vietoje tarp ES valstybių ir apima tik 7.9 proc. visų Lietuvos darbuotojų!
Valstybės ir savivaldybių išlaidos socialiniam būstui 2019 metais Lietuvoje buvo beveik šešis kartus mažesnės nei ES vidurkis, o 2 proc. socialinių būstų yra avarinės būklės.
R. Gaurys atskleidė, kad Europos komisija rekomenduoja Lietuvai mažinti socialinę nelygybę ir skurdą, didinant socialines išmokas, sutvarkant mokesčių sistemą, kad panaikinus įvairias lengvatas būtų surenkama daugiau mokesčių, o turtingieji mokesčiais daugiau prisidėtų prie bendros šalies gerovės.
Europos komisija taip pat rekomenduoja gerinti Užimtumo tarnybos darbą, socialinio būsto ir pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą.
2022 m. birželio 10 d. moderuojant Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojai J. Pretzsch buvo aptartas Lietuvos užimtumo pokyčiai ir užsieniečių įdarbinimo teisiniai ir praktiniai aspektai, siekiant išvengti socialinio dempingo.
Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis pasidžiaugė, kad vis daugiau užsienių iš trečiųjų šalių atvyksta padėti Lietuvai. 2022 m. birželio 1 d. duomenys rodo, kad nepaisant Rusijos agresijos Ukrainoje ir įvažiavimo apribojimų iš Baltarusijos Lietuvoje dirba apie 91 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių.
Nors bedarbių Lietuvoje yra 154 000, nedarbas sudaro net 8.8 proc. visų darbuotojų, o vidutiniškai per mėnesį pasiūloma tik 27 tūkst. laisvų vietų, Užimtumo tarnybos direktorius padėties nedramatizuoja, nes, pasak jo, Lietuvoje nedarbas tolygiai mažėja.
G. Darulis atkreipė dėmesį, kad labiausiai Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, todėl kvalifikuotų užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimas, jo nuomone, socialinio dempingo nesukuria.
2022 m. į trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašą įtrauktos 163 profesijos – 67 daugiau, nei buvo 2021 m. trūkstamų profesijų sąraše (papildomai 37 profesijos pramonėje, 22 – statyboje, 5 – žemės ūkyje, 3 -paslaugų sektoriuje). Šių profesijų užsieniečiai yra įdarbinami lengvatine tvarka.
Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas siūlė nedarbą Lietuvoje mažinti, keliant darbuotojų kvalifikaciją ir remiant taip vadinamas judumo programas, padedančias atvykti į darbą iš nuošalesnių Lietuvos vietovių, bei teikti psichologinę pagalbą vyresniems nei penkiasdešimt metų bedarbiams, kurie nepasitiki savo jėgomis ir net turėdami aukštąjį išsilavinimą nori dirbti nekvalifikuotą darbą, kurio pasiūla ir atlyginimai yra maži.
Tačiau nebuvo atsakyta ar bedarbiai norės mokytis ir kelti savo kvalifikaciją, jei iš trečiųjų šalių atvykę užsieniečiai didėjant kainoms stabdo algų augimą, ir daro šias darbo vietas nepatrauklias jaunimui, renkantis profesiją. Statybose, kuriose dirba daug užsieniečių iš trečiųjų šalių, vidutinis darbo užmokestis beveik nesikeičia daugiau nei dešimtmetį ir tesudaro apie 1250 eurų „ant popieriaus“ t.y. mažiau už šalies atlyginimų vidurkį.
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė ir Julija Miliun atskleidė užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje ir jų teisių teisinius aspektus.
Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarnošč“ transporto šakos pirmininkas Tadeušas Kucharskis (Tadeusz Kucharski) pasidalino patirtimi, ginant Lenkijos įmonėse dirbančių vilkikų vairuotojų iš užsienio teises.
Vokietijos katalikiško mokymų centro „Nell Breuning Haus“ projektų vadovė Karina Raizinge (Karina Reisinge) atskleidė milžinišką Vokietijoje dirbančių užsieniečių mastą Vokietijoje, reikalavimus užsieniečiams dirbti, išlaikant reikiamus kvalifikacijos ir valstybinės kalbos mokėjimo egzaminus, psichologines ir socialines jų integravimo problemas.
Kitoje konferencijos dalyje moderuojant Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ projektų vadovei Daivai Kvedaraitei buvo diskutuojama apie darbo rinkos padėtį.
Didelio susidomėjimo sulaukė prof. Boguslavo Gruževskio pranešimas apie darbo rinkos ateitį Lietuvoje ir pasaulyje.
Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeninimas ir robotizavimas sparčiai naikina darbo vietas ir, jei šie procesai nebus tinkamai kontroliuojami, dauguma žmonių nebeturės darbo, kuris yra būtinas, kad žmogus ir kartu visa žmonija tobulėtų, o ne degraduotų.
Pasak B. Gruževskio, padėtį dar labiau sunkina tai, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos, pastaruoju metu auga tris kartus greičiau nei kitų likusių 80 proc. darbuotojų. Todėl socialinė nelygybė tik augs.
Profesorius siūlė siekti įgyvendinti Europoje svarstomą taip vadinamą įtraukiančios ekonomikos (workfare) modelį, kuris skatintų dirbti, ir keisti mokesčių sistemą taip, kad verslas mokėtų mokesčius priklausomai nuo to kiek darbuotojų dirba. Jei dėl investicijų sumažėja darbo vietų, įmonė turėtų mokėti didesnius mokesčius. Tačiau jis pažymėjo, kad tai pasiekti galima tik tada, jei bus sutarta tarptautiniu mastu.
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atstovas Kenas Hirose (Ken Hirose) nuotoliniu būdu pristatė TDO konvenciją Nr. 102 dėl Minimalių socialinių standartų, kuri buvo priimta dar 1952 m. ir turėtų būti atnaujinta.
Savo pastabas šiuo klausimu pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Mariana Žiukienė.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) sekretorė Lina Kar (Liina Carr) papasakojo kaip Europoje įgyvendinama Europos socialinių teisių ramsčio III skyriaus „Socialinė apsauga ir įtrauktis“ nuostatos. Ji pranešė džiugią žinią, kad jau beveik sutarta dėl profesinėms sąjungoms ir darbuotojams naudingos Minimalios algos direktyvos, kuri įpareigotų ES valstybes siekti, kad kolektyvinės sutartys aprėptų 80 proc. darbuotojų, o minimali alga būtų derama ir neleistų skursti.
Po pietų moderuojant K. Krupavičienei buvo kalbama tema „Kur ieškoti saugumo? Socialinės apsaugos sistemos – ar jos garantuoja žmogaus saugumą“.
Vilniaus universiteto docentė Eglė Laumenskaitė atskleidė, kad žmogus yra bendruomenės dalis ir vienas žmogus visų savo klausimų neišspręs. Tik veikdamas kartu su kitais bendruomenės nariais jis tobulėja, mokosi ir siekia naujų pasiekimų. Tačiau pastaraisiais laikais bendruomenes vis labiau pakeičia valstybė, kuri negali padėti žmogui taip kaip tai galėtų padaryti bendruomenė. Todėl, pasak jos, būtina įgalinti bendruomenes, kad jos stiprėtų ir tuo pačiu galėtų suteikti didesnį saugumą visai visuomenei. Profesinės sąjungos yra bendruomenės, todėl jos nariams būtina suprasti, kad stipresnė profesinė sąjunga stiprina ir juos pačius.
Palangos labdaros organizacijos „Caritas“ atstovė Vilma Vorienė papasakojo apie savo veiklą, pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos ir padėkojo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariams už šiems pabėgėliams suteiktą galimybę gyventi savo poilsio namuose Palangoje ir visokeriopą pagalbą įsikuriant Lietuvoje.
Moderuojant Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Almai Neverienei buvo svarstomi socialinės paramos sistemos ir ilgalaikės socialinės priežiūros klausimai, su kuriais savo kasdieniniame darbe susiduria socialiniai darbuotojai.
Jaunesnioji mokslinė bendradarbė Ingrida Grinevičiūtė pristatė tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti kodėl ir kiek galinčių gauti socialinę paramą asmenų jos atsisako.
Apklausų metu išaiškėjo, kad dalis tokių asmenų tiesiog nežino apie tokią galimybę, kitiems sudėtinga pildyti tam būtinus dokumentus, o dar kitiems yra tiesiog gėda jos prašyti, nors socialinė parama yra mokama iš kiekvieno ją gaunančio sumokėtų mokesčių.
Pasak pranešėjos, nepaisant didelio noro nepavyko sužinoti tikslaus socialinę paramą galinčių gauti, bet jos negaunančių asmenų skaičiaus. Tačiau tyrimo metu padarytos išvados padės imtis tinkamų priemonių, kad tokių asmenų būtų kuo mažiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina pristatė socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams klausimus ir jų sprendimo būdus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė – ilgalaikės socialinės priežiūros reformą.
Pranešėjos atsakė į konferencijoje dalyvavusių socialinių darbuotojų klausimus ir sutarė po konferencijos tiesiogiai bendrauti sprendžiant jiems iškylančias problemas.
Daugiau nuotraukų žiūrėti čia ir čia