2019 m. balandžio 25-26 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis Vilniuje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Link skaitmeninio darbo pasaulio: Kokios ateities reikia visiems“ (Towards a Digitalized World of Work: What future Works for ALL“, kurioje dalyvavo Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) vadovas Gi Raideris (Guy Ryder), Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kitų valstybinių institucijų vadovai, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovai.
Tarptautinė darbo organizacija yra svarbiausia pasaulyje organizacija, atsakinga už darbo santykių priežiūrą pasaulyje. Daugiau skaityti čia ir čia.
Jau dabar Lietuvoje galima matyti skaitmenizavimo pasekmes: prisipilti kuro, apsitarnauti prekybos centre, išsigryninti ar padėti pinigus į banko sąskaitą, išsikvieti taksi ir gauti kitas paslaugas be žmonių pagalbos, pasinaudojant išmaniomis technologijomis. Ateityje šios techonologijos vystysis dar sparčiau, keisdamos darbo pobūdį ir darbo santykius, todėl konferencijoje buvo siekiame diskutuoti kaip geriau būtų galima prisitaikyti prie šių neišvengiamai artėjančių milžiniškų pokyčių, kuriuos pajusime jau labai greitai.
Tarptautinės darbo organizacijos vadovai ir ekspertai pasakojo apie skaitmenizavimo suteikiamas galimybes ir pavojus bei priemones, kurios padėjo geriau prisitaikyti prie šių pokyčių.
Diskusijoje apie skaitmenizavimo poveikį senstančiai Europai dalyvavo ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Jis atreipė dėmesį, kad skaitmenizavimas gali sušvelninti neigiamas Europos visuomenės senėjimo pasekmes, nes dėl skaitmenizavimo padidėjęs darbo našumas sumažins darbo jėgos trūkumą.
Tačiau nekontroliuojamas skaitmenizavimas gali pakirsti pensijų mokėjimo sistemos stabilumą, nes gali sukurti dar platesnes galimybes išvengti mokesčių mokėjimo, nei jos yra šiuo metu. Jau dabar Europos Sąjungoje (ES) yra lengvatinių mokesčių šalių tokių, kaip Kipras, Malta, Luksemburgas, Estija, kurios neleidžia kitoms ES šalims surinkti visus mokesčius ir užtikrinti reikiamą socialinę apsaugą, stumiant jas į skolas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu didžiausia Lietuvos įmonė „Maxima“ moka mokesčius Estijoje, nes ten jie yra mažesni, o jo draugai iš Italijos profesinių sąjungų piktinasi, kad viena didžiausia Italijos kompanijų „Fiat“ moka mokesčius Estijoje, nors jų labai reikia Italijai, kuri turi milžinišką valstybinę skolą.
Įvairūs tyrimai atskleidė, kad skaitmenizavimas mažina vidutiniškai apmokamų darbo vietų skaičių, nes tik mažuma darbuotojų gauna daugiau apmokamą darbą, o didžioji jų dalis turi pasirinkti mažesnės kvalifikacijos ir mažiau apmokamą darbą. Jei darbuotojai uždirba mažesnį atlyginimą, jų pensijos bus mažesnės.
Skaitmenizavimas taip pat sukuria geras sąlygas socialiniam dempingui, kuris taip pat mažina galimybes turėti orią senatvės pensiją. Nors Lietuvoje taksistų netrūksta, bet pavežėjimo įmonės keičia vietinius vairuotojus „pigesniais“ užsieniečiais, nemokančiais valstybinės kalbos, kurie veža keleivius vadovaudaniesi GPS programa, o kelionės metu įvykus infarktui ar kitam susirgimui, jie ne tik dėl kalbos nemokėjimo negalės suteikti pagalbos keleiviui, bet net nesugebės Greitąjai pagalbai pranešti apie ligonio būklę.
Tačiau skaitmenizavimas gali ir padėti surinkti mokesčius, mažinant nelegalų darbą. Lietuvos statybininkų federacija sukūrė taip vadinamą Statybininko kortelę, kuri leistų stipriai sumažinti „šešėlį“, kuris statybose yra didžiausias Lietuvoje, bet nors Trišalėje taryboje darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai Vyriausybė nenori jos padaryti privalomos visiems Lietuvoje dirbantiems statybininkams.
Jis kvietė į skaitmenizavimą žiūrėti kaip į važiavimą vežimu, kurį traukia arklys. Jei paleisime vadžias ir kaip siūlo verslo atstovai atiduosime skaitmenizavimo eigą laisvai rinkai, mes, pasak Ričardo Garuolio, galime iš to vežimo iškristi, kai arklys pradės nevaldomai šuoliuoti. Nekontroliuojamas skaitmenizavimas gali sunaikinti daugiau darbo vietų nei sukuria ir sukelti sunkias socialines pasekmes. Šalys, kurios bandys stabdyti skaitmenizavimą, taps atsilikusiomis, o tai taip pat sukels sunkias socialines pasekmes. Kokiu greičiu turėtų vystytis skaitmenizavimas privalo nustatyti pačios visuomenės, diskutuojant verslo, profesinių sąjungų ir valdžios atstovams įvertinus savo galimybes, pritaikant švietimo sistemą bei priimant įstatymus taip, kad skaitmenizavimas duotų naudą visai visuomenei ir užtikrintų tvarų visų jos narių gerovės augimą.
Nuotraukoje Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė su Tarptautinės darbo organizacijos vadovu Gi Raideriu (trečias iš dešinės).