2024 m spalio 1-3 d. Vilniuje vyko Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” tarptautinė konferencija „Profesinių sąjungų vaidmuo, atstovaujant ir ginant darbuotojų iš užsienio teises bei integruojant juos į darbininkų judėjimą“, kurioje dalyvavo profesinių sąjungų atstovai iš Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Moldovos, Kazachijos, Uzbekijos, Tadžikijos, Armėnijos, TDO ekspertai, Lietuvos Migracijos departamento ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingi asmenys.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir renginį vedė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas‘ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir TDO Darbuotojų reikalų departamento Rytų Europai ir Vidurinei Azijai vadovas Sergejus Glovackas.
Konferencijos dalyviai pasakojo apie savo šalių darbo migracijos problemas ir jų sprendimo būdus.
Tadžikijos atstovas atkleidė, kad per tris dešimtmečius gyventojų skaičius šioje išaugo nuo 3,5 mln. iki 10 mln. todėl šalyje, kuri buvo nusiaubta pilietinio karo, nėra darbo ir daug gyventojų dirba užsienyje, daugiausia Rusijoje. Tačiau po teroro akto pramogų centre „Krokus“, esančio Pamaskvėje, kuriame dalyvavo islamo teroristai iš Tadžikijos, Rusijoje prasidėjo visų lygių darbuotojų iš Tadžikijos ujimas ir trukdymas jiems įsidarbinti, todėl šios šalies darbuotojai ieško kitų šalių, kuriose jie galėtų dirbti. Vis tik Tadžikijoje yra ir apribojimai darbuotojams išvykti į užsienį dirbti Dėl medikų trūkumo, skirtingai nei Lietuvoje, gydytojai, kurių paruošimas labai brangiai kainuoja valstybei, privalo trejus metus atidirbti Tadžikijoje ir tik po to gauna mediko diplomą.
Panašią demografinę padėtį turinti Uzbekija net valstybiniu lygiu „eksportuoja“ savo slaugytojas į Angliją ir Vokietiją. Yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys, apmokius anglų kalbos, išsiųsti dirbti į Angliją 100 000 slaugytojų, o apmokius vokiečių kalbos – 40 000 slaugytojų į Vokietiją.
Tuo tarpu geriau gyvenanti Kazachija yra įvedusi darbuotojams iš užsienio 0.23 proc. nuo visų šalies darbuotojų kvotą, tačiau šalis sunkiai susidoroja su nelegaliu ar nedeklaruotu darbu iš kaimyninių valstybių, nes tarp šalių nėra sienos kontrolės.
Armenija po karo su Azerbaidžanu turėjo priimti 115 000 pabėgėlių iš Kalnų Karabacho, tačiau nepaisant to socialiniai tinklai yra pilni pasiūlymų nelegaliai įdarbinti darbuotojus iš Indijos.
Dėl Rusijos agresijos Ukraina patyrė didžiulius gyventojų nuostolius. Apie 7 mln. ukrainiečių dėl karo pasitraukė į užsienį, o apie 3 mln. – į vakarines Ukrainos sritis. Rusija sunaikino didžiąją dalį elektrinių, daug gamyklų, užgrobė 27 proc. šalies teritorijos, todėl prarado 5 mln. darbo vietų ir vietoj prieškarinių 15 mln. Ukrainoje šiuo metu dirba 12 mln. darbuotojų. Dabar šalyje yra didelis nedarbas ir vėluojama sumokėti atlyginimus. Tai skatina darbuotojus jungtis į profesines sąjungas, o jos narių skaičius auga.
Ukrainos atstovai paragino konferencijoje dalyvaujančius Vidurinės Azijos atstovus nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos profesinėmis sąjungomis, kurios atvirai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.
Neseniai iš kalėjimų paleisti Baltarusijos profesinių sąjungų atstovai pasakojo, kad dėl nedemokratinės valdžios represijų iš Baltarusijos išvyko apie 700 000 jos gyventojų, kurie daugiausiai gyvena Lenkijoje, nepriklausomos profesinės sąjungos yra uždraustos, o į kalėjimą sodinama net už patiktuką socialiniuose tinkluose. Jie paragino Vidurinės Azijos atstovus būti solidariais ir nutraukti bendradarbiavimą su valdžią remiančiomis Baltarusijos profesinėmis sąjungomis, nes toks bendradarbiavimas skatina valdžią toliau persekioti darbuotojų atstovus.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė atskleidė, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 222 000 užsieniečių, iš kurių apie 115 000 dirba. Daugiausiai yra karo pabėgėlių iš Ukrainos. Tačiau nepaisant to, kad tai yra daugiausiai moterys vaikai ir pensininkai, apie pusę jų iš 70 000 atvykusiųjų dirba.
Antra pagal gausumą yra imigrantų iš Baltarusijos grupė. Tačiau tik 2 000 iš jų yra politiniai pabėgėliai, o likę 60 000 yra darbo emigrantai. Kadangi prisidengus darbuotojais į Lietuvą siunčiami ir mūsų šalies nacionaliniam saugumui grėsmę keliantys asmenys, darbuotojų skaičius iš Baltarusijos pradėtas riboti, todėl jie keičiami darbuotojais iš Vidurinės Azijos, kurių skaičius Lietuvoje išaugo dešimtimis kartų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė atskleidė apie socialinio dempingo keliamą pavojų vietiniams darbuotojams, nes darbdaviams tampa naudingiau įdarbinti ne vietinius, bet „pigesnius“ užsieniečius, kurie nežinodami savo teisių dirba blogesnėmis darbo ir apmokėjimo sąlygomis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” darbo inspekcijos pirmininkas Stanislavas Fedaravičius ir Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas papasakojo kaip Lietuvos darbdaviai apgaudinėja valstybinės kalbos nemokančius ir šalies įstatymų nežinančius darbuotojus iš užsienio. Tam, kad užsieniečiai nebūtų apgaudinėjami ir gautų visą savo uždirbtą atlyginimą, jie turėtų tapti profesinės sąjungos nariais, todėl jis paragino profesines sąjungas glaudžiau bendradarbiauti ir informuoti savo narius apie būtinybę apvykus į Lietuvą dirbti iškart ieškoti profesinės sąjungos.
Maistininkų profesinės sąjungos (IUF) atstovas Kirilas Buketovas papasakojo kaip Europos profesinės sąjungos, priimdamos į savo gretas darbuotojus iš užsienio, apsaugo juos nuo išnaudojimo ir užkerta kelią socialiniam dempingui.
Iki šiol dar ne visose šalyse darbuotojams iš užsienio leidžiama tapti profesinės sąjungos nariais.
TDO teisininkas Viktoras Hugo Riko (Victor Hugo Ricco) supažindino su svarbiausiomis TDO konvencijomis, kurios užtikrina darbuotojų ir migrantų teises. Jis parodė, kuriose šalyse ir kokios konvencijos yra ratifikuotos ir kaip jos keičia darbo santykius reguliuojančius įstatymus, bei paragino profesines sąjungas spausti savo valdžią, kad jos būtų ratifikuotos.
Tačiau jis pažymėjo, kad net ratifikavus TDO konvencijas būtina siekti, jog šalių įstatymai būtų keičiami taip, kad atitiktų konvencijų nuostatas. Šalies įstatymų pritaikymas ratifikuotai konvencijai dažnai trunka ilgai, o TDO neturi daug galių paveikti jas ratifikavusias valstybes.
Griežčiausia bausmė už ratifikuotų sutarčių laužymą yra valstybės pašalinimas iš TDO. Tačiau tai taip pat yra ilgas procesas. Iki šiol iš TDO yra pašalintas Myanmaras ( Birma) ir vyksta Baltarusijos pašalinimo procedūra.
Todėl TDO teisininkas paragino profesinių sąjungų atstovus nelaukti pagalbos iš TDO ir patiems aktyviau veikti savo šalių valdžią, kad būtų ginamos darbuotojų teises.
Svečiai iš užsienio lankėsi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” būstinėje ir Seime. Žiūrėti čia ir čia.
Daugiau nuotraukų žiūrėti čia ir čia