Tarptautinė darbo konferencija Ženevoje

autorius Darius

2024 m. birželio   3-14 d. Ženevoje vyksta 112-oji Tarptautinės darbo konferencijos sesija. Konferencija – tai aukščiausias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO)  valdymo organas, kuris svarsto ir priima TDO konvencijas ir rekomendacijas, svarsto svarbiausius TDO bendros politikos ir ateities veiklos klausimus,  renka TDO Valdymo tarybą, tvirtina biudžetą. Išklausoma generalinio direktoriaus ataskaita, vyksta diskusijos plenarinėse sesijose, kurių metų vyriausybių atstovai, socialiniai partneriai pateikia savo įžvalgas, vertinimus, pastabas.

Konferencijos veikla vyksta trišaliu pagrindu, tuo kuo remiasi visa TDO veikla, t.y atstovaujama vyriausybėms, daugeliu atvejų darbo ir socialinės apsaugos ministrai ar jų įgalioti atstovai, darbuotojų (profesinių sąjungų) bei darbdavių atstovai.

Šiais metais konferencijos darbotvarkėje:

·Nuolatinė diskusija  dėl pagrindinių principų ir teisių darbe strateginio tikslo.

·Nuolatinis komitetas dėl darbo standartų taikymo. Tai yra komitetas, kuris nagrinėja bylas, jeigu šalys  pažeidžia TDO konvencijas. Tokią bylą  teks teikti, jeigu Lietuvoje bus priimtos LR Profesinių sąjungų įstatymo pataisos, kurios prieštarauja TDO konvencijai Nr. 87.

·Diskusija dėl darbuotojų  saugos ir sveikatos apsaugos nuo biologinių pavojų, tai yra pirmoji diskusija, susijusi su Covid pandemija, siekiant nuspręsti ar reikalingas stipresnis reglamentavimas, darbuotojų grupė pasisako už tai, kad būtų priimta direktyva.

·Bendroji diskusija dėl deramo darbo slaugos ekonomikoje.  TDO dokumentuose  vartojamas žodis “care economy”, tai yra plačiau nei tik slauga. TDO ekspertų parengtame dokumente, “care economy” yra suprantama gana plačiai, ši sąvoka apima  visas socialinės politikos sritis:  švietimą,  sveikatos apsaugą, slaugą, socialinį darbą, priežiūrą, pagalbą namuose.

Pirmąją savaitę darbas vyko  pasirinktuose komitetuose, interesų grupėse bei bendrose diskusijose.  Kadangi darbas vyksta tuo pačiu metu skirtinguose komitetuose, tenka pasirinkti, kuriame dalyvauti. Su LPS “Solidarumas” pirmininke  susitarėme, kad dalyvausiu komitete, kuriame bus diskutuojama apie deramą darbą slaugos ekonomikoje, Ekspertų grupės parengtame dokumente, pažymima, kad priežiūra “care” nėra prekė, tai yra žmogaus teisė ir paslauga, kuri turėtų garantuota ir  prieinama visiems, nepriklausomai nuo statuso visuomenėje, lyties, amžiaus. Darbuotojų atstovai pabrėžė tai, kad rūpybos sektoriaus darbuotojams taip pat reikalinga apsauga. Jiems taip pat svarbu turėti orias darbo sąlygas, galimybę derinti darbą ir atsakomybę šeimai. Šiame sektoriuje dirbantys migrantai yra ypač pažeidžiami. Diskusijos parodė, jog darbuotojų ir darbdavių grupių požiūriai nevisada sutampa. Kitą savaitę vyks diskusijos ir bus derinamos pozicijos dėl galutinio teksto redakcijos.

Dalyvaudama komiteto darbe, įvardinau grėsmes, su kuriomsi susiduria šis sektorius Lietuvoje – tai yra paslaugų privatizavimas, ypač sveikatos apsaugos, švietimo, atsiranda  šių paslaugų prieinamumo ir įperkamumo problemą. Pabrėžiau socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų svarbą,  yra nemažai pasiekta biudžetinių įstaigų darbuotojams, bet mažai pasiekta privačiame.

Pirmąją konferencijos savaitę vyko balsavimas dėl keturių tarptautinių darbo konvencijų panaikinimo , t.y. TDO konvencija Nr. 45 dėl moterų įdarbinimo požeminiuose darbuose visų rūšių kasyklose (1935), Nr 62  dėl saugos nuostatų darbo pastatuose (1937),  Nr.  63 dėl darbo užmokesčio ir darbo valandų statistikos  (1938), Nr.  85 dėl darbo inspekcijos ne didmiesčių teritorijose (1947).  Šios konvencijos yra praradusios aktualumą bei yra priimti naujesnės redakcijos darbo standartai.

Konferencijos atidarymo sesijoje buvo prisiminta Filadelfijos deklaracija, kuri buvo priimta po antrojo pasaulinio karo 1944 m. gegužės 10 d., Filadelfijoje (JAV) vykusioje TDO konferencijoje. Deklaracijos nuostatos aktualijos ir šiais laikais, ypač esamame geopolitiniame kontekste. Deklaracijoje išdėstyti pagrindiniai ideologiniai principai, kuriais remiasi TDO veikla: darbas nėra prekė; saviraiškos ir asociacijų laisvė yra būtinos, norint tvaraus progreso; bet kur esantis skurdas, kelia pavojų visur; kova su nepritekliumi turi nenumaldomai tęstis kiekvienoje šalyje, taip pat tai turi būti nuolatinis ir suderintas tarptautinių organizacijų rūpestis, kartu įtraukiant darbuotojų, darbdavių atstovus, turinčius vienodą statusą kaip ir  vyriausybės, kartu įsitraukiant į diskusiją ir bendrus sprendimus, siekiant bendros gerovės. Deklaracijoje įsipareigojama siekti pilno užimtumo ir socialinės apsaugos visiems. Aiškiai įvardijama, kad ilgalaikė taika gali būti užtikrinta pasaulyje, tik tuomet, jeigu ji remsis socialiniu teisingumu.

Viena plenarinės sesijos diena buvo skirta diskusijoms apie darbuotojų situaciją okupuotose Arabų teritorijose. Yra  parengtas TDO pranešimas apie darbuotojų situaciją  Gazoje ir Vakarų krante. Plenarinėje sesijoje pasisakė visų Arabų valstybių atstovai, smerkdami Izraelio veiksmus Gazoje, reikalaudami kuo greičiau nutraukti karo veiksmus, pripažinti Palestinos valstybę ir pradėti derybas dėl taikos tarp dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos. Diskusijose dalyvavo ir Europos valstybių, – Norvegijos, Airijos, Ispanijos, Prancūzijos bei kitų,atstovai,  kurios jau oficialiai pripažino Palestinos valstybę.  Šių šalių atstovai pasmerkė Hamas veiksmus, bet tuo pačiu sakė, jog Izraelio atsakomieji veiksmai yra neadekvatūs. Gazos ruože sunaikinta infrastruktūra, tūkstančiai žmonės likę be darbo, pajamų, paslaugų, sveika apsaugos, maisto, vandens. Esamoje situacijoje nekalbama apie žmogaus teisę į darbą, kalbama apie žmogaus teisę į gyvybę.

Tuo tarpu apie situaciją Ukrainoje ir Rusijos agresiją šioje konferencijoje nebuvo diskutuojama. Tik birželio 8 d. vyko profesinių  sąjungų iniciatyva vieša solidarumo su Ukraina akcija, kurioje dalyvavau.

Baltarusijos klausimas buvo svarstomas standartų taikymo komitete. Profesinės sąjungos organizavimo solidarumo akciją, reikalaudami išlaisvinti įkalintus Baltarusijos nepriklausomų profesinių sąjungų  lyderius. Tuo tarpu TDO konferencijoje, dalyvauja  Baltarusijos oficialios valdžios atstovai ir kalba  apie žmogaus teises.

Parengė Daiva Kvedaraitė