2021 birželio 24-25 d. LPS “Solidarumas” atstovai dalyvavo Europos profesinių
sąjungų instituto (ETUI) Švietimo departamento organizuotame seminare „Dirbančiųjų skurdas“.
Seminarą organizavo Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) Švietimo departamentas,
bendradarbiaujant su Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas” ir Vengrijos profesinių sąjungų
kooperacijos forumu „SZEF“, mokymuose dalyvavo profesinių sąjungų atstovai iš Belgijos,
Rumunijos, Čekijos, Prancūzijos, Ispanijos.
Seminaro metu diskutuota apie tai, kaip keitėsi ekonominės ir socialinės situacijos šalyse
Covid pandemijos metu. Kokių veiksmų ėmėsi vyriausybės, siekdamos suvaldyti situacijas darbo
rinkose, augantį nedarbą, mažėjančias pajamas. Kokių veiksmų jau imtasi ir ko reikėtų imtis
Europos lygmeniu ir kaip kovoti su mažais atlyginimais bei nesaugiu užimtumu, ateityje. Kaip
užtikrinti orų gyvenimą bei socialinę apsaugą visiems, net ir tiems, kurie gauna mažas pajamas?
Profesinių sąjungų atstovai minėjo tai, kad svarbiausias instrumentas sprendžiant
dirbančiųjų skurdo problemas – yra derybos dėl didesnių atlyginimų. Lietuvos atstovai dalinosi
gerąją patirtį, kaip pavyko pasiekti atlyginimų augimo tokiuose sektoriuose, – kaip socialinės
paslaugos, švietimas, medicina. Sektoriuose, kuriuose tradiciškai dirba daugiau moterų ir
atlyginimai yra mažesni. Atlyginimų augimo ir darbo sąlygų gerinimo pavyko pasiekti
kolektyvinių derybų pagalba, nes darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos susivienijo, o
ministerijos, atstovaujančios darbdaviams, demonstravo norą susitarti.
Oksfordo universiteto Socialinės politikos departamento mokslinis darbuotojas Lukas
Lehner pateikdamas statistinius duomenis bei savo įžvalgas apie dirbančius, bet patiriančius
skurdą, žmones, sakė, jog norint spręsti šią problemą, nepakanka galvoti tik apie mažus
atlyginimus. Anot jo, profesinės sąjungos turėtų pastebėti ir kitus socialinės politikos segmentus.
Kaip antai: situacijos darbo rinkose ir nepakankamas užimtumas (kai trūksta darbo vietų,
žmonės dirba nepilnu etatu, darbo sutartys trumpalaikės, fragmentuotos); socialinės apsaugos
sistemos nepakankamumas, kai dėl nepakankamų socialinių paslaugų (vaikų ar vyresnio
amžiaus asmenų priežiūros, ikimokyklinio ugdymo neprieinamumo) darbingo amžiaus žmonės
negali dirbti, turi likti namuose. Su šia sritimi labai susijęs ir socialinės apsaugos finansavimas, o
tai yra šalies finansų valdymas, jų perskirstymas, mokesčių progresyvumas.
Seminaro dalyviai prisiminė Europos socialinių teisių ramsčio principus ir, dirbdami
mažose grupėse, analizavo atvejus, taikydami ESTR principus. Tokius kaip pusiausvyros tarp
darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas, darbas nepastovaus užimtumo (projektinio) darbo
sąlygomis; darbas nuotoliniu būdu ir dėl to kylantys iššūkiai, naujų technologijų diegimas ir
darbo vietų mažinimas.
LPS “Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė ir AB “Lietuvos geležinkeliai”
darbuotojų profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkas Stanislavas Fedaravičius pristatė
atvejo analizę, kurioje nagrinėjo situaciją AB “Lietuvos geležinkeliai”, kai eiliniai darbuotojai
susidūrė su skaitmeninimu. 2020 m. AB „Lietuvos geležinkeliai” konduktoriams –
kontrolieriams, kurie dirba bendrovei priklausančioje UAB „LTG LINK”, buvo neatlygintinai
išduoti tarnybiniai mobilūs telefonai. Profesinė sąjunga kreipėsi į administraciją, klausdama:
kodėl darbuotojai turi būti pasiekiamas mobiliu telefonu 24/7 ir dar neatlygintinai? Kodėl
darbuotojai turi stebėti informacijos srautus, atsakinėti į el.pašto laiškus savo poilsio metu?
Kodėl turi dalyvauti kassavaitiniuose susirinkimuose ir pokalbiuose, nors tai nėra numatyta jų
darbo grafike? Administracija šiame veiksme pastebėjo vienus pliusus. Tuo tarpu darbuotojams
kyla klausimai: kaip suderinti pareigas darbe ir asmeninį gyvenimą, pareigas šeimai, kaip
realizuoti darbuotojų “teisę atsijungti”. Nagrinėjant šį atvejį, savo pagalbą pasiūlė kolegos iš
Prancūzijos, jie sakė, jog jau praėjo šį etapą ir sutiko mielai pasidalinti savo patirtimi.
Dviejų dienų seminaras, nors organizuotas nuotoliniu būdu, buvo įtraukiantis, suteikiantis
galimybę, nors nuotoliniu būdu, susitikti su kolegomis.
Pabaigoje buvo pateiktos tolesnės profesinių sąjungų veiklos strategijos, įsitraukiant į
dirbančiųjų skurdo mažinimo veiklas tiek šalies, tiek Europos lygiu.
ES pagal bendrą metodiką skaičiuojamus santykinio skurdo rodiklius sutarta vadinti skurdo
rizikos rodikliais. Skurdo rizikos riba ES šalyse apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių
piniginių disponuojamųjų pajamų medianos .
Europos statistikos departamento (Eurostat) apibrėžimu, dirbantiems žmonėms kyla skurdo
pavojus, kai jie dirba daugiau nei pusę metų ir kai jų ekvivalentinės metinės disponuojamos
pajamos yra mažesnės nei 60 proc. ekvivalentinių namų ūkio piniginių disponuojamųjų
pajamų medianos . Tokių asmenų 2019 m. buvo 7,9 proc.. Tuo tarpu asmenų, kurie patyrė skurdo
ir socialinės atskirties riziką buvo 26,3 proc.. Tai yra žmonės, kurie gyveno namų ūkiuose,
kuriuose mažas darbo našumas, taip pat asmenys, kurie patyrė bent keturis iš devynių
nepriteklių, t.y. negalėjo sumokėti nuomos ar komunalinių patarnavimų; sumokėti už šildymą;
negalėjo sumokėti nenumatytų išlaidų; bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar kitų panašių
maisto produktų; turėti bent savaitę atostogų ne namuose; negalėjo turėti automobilio; skalbimo
mašinos; spalvoto televizoriaus; telefono.
Skurdo rizikos riba 2019 m. buvo 379 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui,
797 EUR – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus.
Parengė Daiva Kvedaraitė