Sveiki sulaukę šventų Velykų! Sveiki pakilę šviesiausią rytą! Sveiki išvydę stebuklą brangų! Džiaukimės, laimė mus visus aplankė.
Viešpats sako, kad atėjo į šį pasaulį ne tam, kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti. Tačiau tarnavimas nėra svarbiausias dalykas, šiuo atveju vertėtų prisiminti dviejų seserų Mortos ir Marijos istoriją aprašytą Luko Evangelijoje. Morta rūpinasi Viešpačiu ir svečiais, kad jiems nieko netrūktų ir kuo galėdama pasitarnauja jiems. Tuomet Marija sėdi prie Viešpaties kojų ir klausosi Jo žodžių. Morta, tikriausiai nebespėdama, pasiskundžia Jėzui. Iš Jėzaus žodžių matome, kad įtampą sukėlė ne Mortos vaišingumas ar noras pasitarnauti, bet neteisingas prioritetų pasirinkimas.
Tarnavimas savo artimui yra svarbus. Tačiau be sėdėjimo prie Jėzaus kojų, be artimo bendravimo su Juo, be leidimo Jėzui mus pamokyti tarnavimas artimui bus labai varginantis ir sunkus. Mums gali atrodyti, kad mūsų triūsas buvo neįvertintas, mūsų niekas nepagyrė, nepadrąsino, galų gale negavome užtarnauto užmokesčio. Tačiau labiau už bet kuriuos mūsų Dievo garbei daromus darbus Jėzus trokšta mūsų pačių, bendravimo su mumis.
Viešpaties atsakymas Mortai, mums labai aiškiai nusako prioritetus: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta” . Tik iš tikėjimo išplaukiantys darbai yra tikroji tarnystė. Jei tarnavimas artimui ir kitokie žemiški rūpesčiai užgožia bendravimą su Dievu, pasekmė bus nusivylimas ir susierzinimas. O kai mūsų prioritetai bus teisingi – pirmiausia sieksime kasdien palaikyti artimus santykius su Dievu – Jis įgalins mus atlikti visus būtinus tos dienos darbus su džiaugsmu, ramybe ir pasitenkinimu.