2018 m. vasario 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Trišalės tarybos Darbo grupės socialiniams klausimams transporte spręsti, posėdis, kuriame dalyvavo ministras Linas Kukuraitis, viceministrė Eglė Radišauskienė, šios ministerijos Darbo departmento vadovas Kęstutis Zaura, Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Gintaras Kondrackis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” valdybos narys Ričardas Garuolis, kitų profesinių sąjungų atstovai ir Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava” prezidiumo narys, socialinių reikalų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas, Lietuvos vežėjų sąjungos laikinai einantis pareigas Mečislovas Atroševičius, UAB „Transekspedicija” vadovas Vidmantas Pelėda ir kiti transporto įmonių ir valstybės institucijų atstovai.
Pasiūlius Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas” ši darbo grupė buvo sudaryta dar 2015 m., bet beveik nedirbo, nes darbdaviai nesilankydavo jos posėdžiuose. Paskutinio Trišalės tarybos posėdžio metu ministras Linas Kukuraitis pasiūlė iki kito jos posėdžio susirinkti šiai grupei ir aptarti Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pasiūlymus kaip mažinti „šešėlį” transporto šakoje ir užtikrinti tinkamas socialines garantijas vairuotojams.
Posėdžiui pirmininkavęs Lietuvos transporto profesinių sąjungų forumo pirmininkas Ramūnas Narbutas papasakojo, kad Gintaro Kondrackio vadovaujamos profesinės sąjungos pasirašytos kolektyvinės sutarties pagrindu jau nuo praeitų metų lapkričio vyksta derybos dėl transporto šakos kolektyvinės sutarties, kuri turėtų padėti pagerinti vairuotojų padėtį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai taip pat palaikė mintį pasirašyti transporto šakos kolektyvinę sutartį, kuri padėtų išspręsti dienpinigių ir kitus specifinius transportininkų klausimus, negaištant laiko keičiant Lietuvos įstatymus, kurie tuo pačiu reguliuoja ir kitų profesijų darbą.
„Linavos” atstovai skundėsi, kad jų asociacijai priklauso tik apie 700 iš 5500 Lietuvoje registruotų įmonių todėl sunku pasiekti, kad jai nepriklausančios įmonės laikytųsi šakos kolektyvinės sutarties. Artūras Telmentas skundėsi, kad Lietuvos transporto įmonės sunkiai konkuruoja su Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos vežėjais, jų pelningumas tėra truputį didesnis nei 3%, o jei būtų įgyvendinti Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pasiūlymai, jos pradėtų dirbti nuostolingai.
Pasak „Linavos” socialinių reikalų komiteto pirmininko Artūro Telmento, vairuotojai Lietuvoje gauna gerus atlyginimus, kurie yra aukštesni net už aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų ir muitininkų atlyginimus, o vairuotojai savo atlyginimais ir darbo sąlygomis yra petenkinti, nes nestoja į profesines sąjungas, kurioms priklauso tik 2% vairuotojų, o spręsti apie visus darbdavius iš mažumos, kuri nesumoka vairuotojams priklausančių dienpinigių ar kitaip juos apgaudinėja, negalima.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” valdybos narys, ekonomistas Ričardas Garuolis atsakė, kad darbdavių teiginius apie mažą jų įmonių pelningumą paneigia tai, kad Lietuvos įmonės daugiausiai Europoje nuperka naujų vilkikų. Jei jų įmonės nebūtų tokios pelningos, bankai paprasčiausiai joms neduotų paskolų naujoms mašinoms įsigyti. Jei Vakarų Europoje transporto įmonės keičia savo vilkikus kas ketveri metai, tai Lietuvoje įprasta juos keisti kasmet.
Ramūnas Narbutas atsakė, kad galbūt dėl to, kad transporto įmonės moka mažiau mokesčių, ir nėra pinigų muitininkų algoms kelti, o dėl jų trūkumo pasienyje ir susidaro ilgos eilės.
Mečislovas Atroševičius stebėjosi pasiūlymu įvesti vienodus 40 eurų dienpinigius, nes negalima lyginti pietų Šveicarijoje ir Lenkijoje, kurioje galima pavalgyti už du eurus.
Gintaras Kondrackis atsakė, kad dabar dienpinigiai Lenkijoje sudaro 38 eurų, o Vokietijoje 58 eurų, todėl jo vadovaujamos profesinės sąjungos pasiūlymas mokėti vairuotojams atlyginimą, kuris būtų trečdaliu didesnis nei vidutinis atlyginimas be teisės mažinti dienpinigius, kurie visose šalyse būtų 40 eurų, padarytų dienpinigių mokėjimo tvarką skaidresnę ir paprastesnę. Tuo labiau, kad pragyvenimo išlaidos Europos Sąjungoje vienodėja. Anot jo, jau dabar „Aldi” parduotuvėse Vokietijoje galima daug ką nusipirkti pigiau nei Lietuvoje.
Mečislovas Atroševičius stebėjosi kodėl nenorima leisti vairuotojams miegoti vilkikuose, kuriuose sąlygos yra net geresnės nei daugelio vairuotojų namuose, nes kabinose yra televizorius, dujinė viryklė ir nėra nei vaikų, nei uošvės. Tuo tarpu miegoti tokiuose viešbučiuose, kaip „Formulė 1″ yra nepatogu, nes tenka miegoti viename kambaryje su knarkiančiais, triukšmauja girti vairuotojai, prausyklos smirda.
Darbdaviams pradėjus piktintis, kad siūlydama keisti dienpinigių ir atlyginimų mokėjimo tvarką Krovinio autotransporto profesinė sąjunga „Solidarumas” atskleidė negeroves, kurios nebūdingos Lietuvos transportininkams, o, jų manymu, pasitaiko tik labai nedaugelyje įmonių, Gintaras Kondrackis paklausė UAB „Telmento transportas” savininko Artūro Telmento ar normalu, kai vairuotojas verčiamas pažeisti darbo ir poilsio režimą, neleidžiant turėti 45 val. kassavaitinio poilsio, o verčiant jį pradėti dirbti po 44 val. pertraukos, žadant, kad transporto policijai jį sulaikius, įmonė apmokės už jį baudas, nors jo darbo sutartyje nurodyta, kad baudas turės mokėti pats vairuotojas.
Artūras Telmentas atsakė, kad tai nėra normalu. Tada Gintaras Kodrackis paklausė kodėl tuomet tokia tvarka yra jo įmonėje. Artūrui Telmentui atsakius, kad tokių dalykų jo įmonėje nėra, Gintaras Kondrackis paaiškino, kad jis apie tai žino iš laiško, kurį jam atsiuntė pats į tokią padėtį pastatytas UAB „Telmento transportas” vairuotojas.
Darbdaviai pradėjo skųstis, kad Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” feisbuke pasirodantys kvietimai pranešti apie negeroves, pasitaikančias įmonėse, kurios priklauso „Linavos” prezidiumo nariams, nepadeda gerinti santykių tarp darbdavių ir profesinės sąjungos.
Bediskutuojant dėl Krovininio autoransporto profesinės sąjungos „Solidarumas” pasiūlymų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pateikė savo pasiūlymą grąžinti iki 2017 m. vasaros galiojusią tvarką, kuri leido sumažinti dienpinigius tik per pusę, o ne 100% kaip yra dabar. Darbdaviai iš karto su tuo sutiko.
Gintaras Kondrackis ir Ričardas Garuolis tam paprieštaravo. Pasak Ričardo Garuolio, pasiūlymas leisti sumažinti dienpinigius per pusę atsirado A.Kubiliaus Vyriausybės laikais, siekiant padėti transporto įmonėms išgyventi krizės sąlygomis, tačiau krizė jau pasibaigė, o visoje Europoje dabar prasidėjo ekonomikos pakilimas, daugės pervežimų, jų įkainiai kils, todėl niekas nebetrukdo Lietuvoje atstatyti ikikrizinę dienpinigių mokėjimo tvarką, išvis nebeleidžiant jų mažinti. Be to, tai neišspręs vairuotojų socialinės apsaugos problemų, nes po šešių savaičių darbo užsienyje vairuotojai verčiami trims savaitėms išeiti neapmokamų atostogų, todėl po trisdešimties metų darbo jie galės išeiti į pensiją aštuoneriais metais vėliau ir gaus labai mažas pensijas.
Darbo grupei bendru sutarimu priėmus šį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą Ramūnas Narbutas pasiūlė jį laikyti pernai metais padarytos klaidos ištaisymu ir toliau tartis dėl kitų pasiūlymų, gerinančių vairuotojų darbo sąlygas.
Ministras Linas Kukuraitis pasakė, kad būtina nesustoti ir tartis toliau, kad būtų mažinama neproporcingai didelė dienpinigių dalis vairuotojų pajamose t.y. didinti atlyginimą, nuo kurio skaičiuojama pensija ir socialinės išmokos, nes to nepadarius ateityje valstybės ir vairuotojų lauks didelės socialinės problemos, ir pridūrė, kad Vyriausybė turi politinės valios spręsti šią problemą.
