2018 m. kovo 23 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, valdybos narys Ričardas Garuolis ir Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis susitiko su Susisiekimo viceministru Ričardu Degučiu. Buvo aptartos skaudžios vilkikų vairuotojų problemos ir ieškota būdų joms spręsti.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į viceministrą prašydama jo tarpininkavimo, kad Lietuvoje pagaliau būtų pradėtas europinis socialinis dialogas tarp vairuotojų profesinės sąjungos ir darbdavių susivienijimo „Linava“. Kol kas iš darbdavių pusės nesimato noro bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, kartu sprendžiant bendras problemas, ir sudaryti kolektyvinę transporto šakos sutartį.
Viceministras atskleidė, kad darbdaviai jam sako, kad Lietuvos vairuotojai problemų beveik neturi ir uždirba gerus neretai 2000 eurų viršijančius, europinius atlyginimus, bet net tokie geri atlyginimai nevilioja lietuvių, todėl tenka į talką kviestis Ukrainos, Baltarusijos ir kitų ES nepriklausančių valstybių vairuotojus.
Gintaras Kondrackis jam paaiškino, kad Lietuvos vairuotojų atlyginimas yra tik trečdaliu didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) t. y. apie 520 eurų, todėl jų pensija bus apie 150 eurų, o ligos išmokos bus labai mažos.
Kitas pajamas sudaro dienpinigiai, kuriuos Susisiekimo ministerija darbdaviams leido nuo praėjusių metų vasaros visai nemokėti. Žinant, kad dalis Lietuvos vairuotojų, darbdaviams grasininant juos pakeisti vairuotojais iš Ukrainos ar Baltarusijos, priverčiami pasirašyti, kad gavo didesnius dienpinigius nei iš tiesų, o vairuotojai iš buvusių sovietinių respublikų tai daro dar lengviau, nesąžiningi darbdaviai gauna milžiniškas grynųjų pinigų sumas. Gintaras Kondrackis teigė, kad vairuotojai neabejoja, kad būtent iš šitų pinigų buvo mokami kyšiai atsakingiems asmenims, kurie priėmė įstatymą, leidžiantį nuo praėjusių metų vasaros darbdaviams visai nemokėti dienpinigių vairuotojams.
Šią klaidą Trišalė komisija jau nusprendė siūkyti taisyti ir grąžinti senąją tvarką, kai darbdaviai tik vairuotojui sutikus, turėjo teisę dienpinigius sumažint, bet ne daugiau nei 50%.
Be to, kalbant apie vairuotojų atlyginimus, dažniausiai nutylima tai, kad po 6 savaičių darbo jie yra verčiami trims savaitėms išeiti neapmokamų atostogų, todėl kai paskaičiuojamos visos jų metinės pajamos, kai vairuotojai tris -keturis mėnesius yra neapmokamose atostogose, jų uždirbti pinigai nėra dideli, o atsižvelgiant į tai, kad didžiąją metų dalį jie praleidžia toli nuo namų ir šeimos, – per maži.
Viceministrui paklausus kodėl vairuotojai nedirba ilgiau nei šešias savaites, Gintaras Kondrackis atsakė, kad jis pats yra dirbęs vilkiko vairuotoju ir žino, kad vairuotojas dirbęs, be poilsio dienų ilgiau nei šešios savaites, dėl pervargimo tampa pavojingas kelyje. Kitas reikalas, kad Lietuvos vairuotojams už tris poilsio savaites irgi turėtų būti apmokama, kaip yra Vakarų šalyse.
Gintaras Kondrackis siūlė iš viso uždrausti dienpinigius mažinti, nes šis sprendimas buvo priimtas, aiškinant, kad Lietuvos vežėjai galėtų žengti į Europos rinką. Lietuvos vežėjai jau sėkmingai ten dirba, nes tai rodo rekordiniai naujų vilkikų pirkimai, todėl nebėra priežasties mažinti vairuotojams dienpinigius, nes Lietuvos vežėjai krovinius veža beveik tomis pačiomis kainomis, kaip ir Vakarų vežėjai, kurie moka daug didesnius mokesčius nei Lietuvoje, o savo vairuotojams – 1600-1800 eurų mėnesinius atlyginimus, nuo kurių skaičiuojami visi mokesčiai. Jei Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir kitų buvusių komunistinių šalių vežėjai vežtų krovinius pigiau, vakariečių vežėjams niekas nebeduotų užsakymų.
Viceministras sutiko, kad ir jis netiki Lietuvos vežėjų verkšlenimais, kad jie gauna labai mažą pelną, nes yra matęs visų Europos šalių vežėjų pervežimo įkainius, ir jį nustebino, kad Lietuvos vežėjai sugeba gauti užsakymus vienais iš didžiausių įkainių Europoje.
Jo nuomone, požiūris į pelno dydį yra visų Lietuvos verslininkų mentaliteto problema. Kuo labiau į Rytus tuo labiau keičiasi darbdavių požiūris į pelną. Jei vokietis tenkinasi 3-5% pelnu, lietuviams reikia dviženklio pelno, o Rusijoje net nepradedama dirbti, jei numatomas pelnas nėra didesnis nei 50%.
Daugelis socialinių vairuotojų problemų bus išspręsta šių metų vasarą priėmus taip vadinamą „Mobilumo paketą“ dėl kurio dabar diskutuojama Europos Sąjungos institucijose. Bet viceministras siūlė nepamiršti, kad Vakarų transportininkai bando visokiais pretekstais apriboti užsienio konkurentų darbą savo rinkose, todėl perlenkti lazdos negalima.
Ričardas Garuolis pasiūlė gintis nuo tokių apribojimų mokant Lietuvos vairuotojams orų atlyginimą, kad Vakarų vežėjai negalėtų kaltinti Lietuvos „socialiniu dempingu“. Viceministras su tuo sutiko.
Ričardą Degutį domino profesinės sąjungos nuomonė dėl vairuotojų nakvynės vilkikuose, ar daug darbdaviai sukčiauja, klastodami vairuotojų darbo ir poilsio kontrolės prietaisų parodymus, ir kiti kasdieninio vairuotojų darbo klausimai.
Jis paprašė, kad jam būtų atsiųsti profesinių sąjungų pasiūlymai ką reikėtų keisti ir pakvietė vasarop dar kartą susitikti.