2024 m. liepos 17 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje naujos Švietimo ministrės Radvilės Morkūnaitės – Mikulėnienės susitikimas su profesinių sąjungų atstovais, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Roma Kulikauskienė.
Profesinių sąjungų atstovai atskleidė ministrei švietimo darbuotojų lūkesčiais ir skauduliais.
R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad per ketverius metus Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos išaugo nuo 10 mlrd. iki 17 mlrd. eurų, tačiau buvusių Švietimo ministrų derybininkai derantis dėl švietimo darbuotojų atlyginimų padidinimo klaidino, kad pinigų mokytojų algos nėra, o „biudžetas yra ne guminis“, todėl mokytojų atlyginimai augo tik truputį sparčiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir kyla abejonių ar šių metų rugsėjį bus įgyvendintas Nacionalinis susitarimas dėl mokytojų atlyginimo, kuris numato, jog švietimo darbuotojų atlyginimai būtų 30 proc. didesni nei VDU.
2024 m. pirmą ketvirtį Lietuvoje VDU siekė 1 333 eurų į rankas, o rugsėjį jis turėtų sudaryti apie 1400 eurų „į rankas“, todėl vykdant Nacionalinį susitarimą dėl švietimo vidutinis mokytojų atlyginimas rugsėjo mėnesį turėtų siekti apie 1800 eurų „į rankas“.
Ministrė atsakė, kad vykdydama Nacionalinį susitarimą dėl švietimo Vyriausybė planuoja švietimo darbuotojų darbo užmokesčio fondui papildomai skirti 10 proc. lėšų iš biudžeto, o dar 5 proc. tam pasiskolinti.
R. Garuolis paminėjo, kad tiek švietimo, tiek kitų sričių viešojo sektoriaus darbuotojai skundžiasi, kad neretai dalį valstybės biudžeto lėšų skirtų savivaldybės įstaigų veiklai savivaldybės panaudoja kitiems tikslams, ir paragino didinti šių lėšų panaudojimo kontrolę.
Jam pritarė kitų profesinių sąjungų atstovai, pažymėdami, kad savivaldybės įmonių auditą atlieka tų savivaldybių auditoriai, todėl pasiūlė ministerijai pačiai atlikti nors kelių savivaldybėms priklausančių mokyklų auditą, kuris sudrausmintų visas Lietuvos savivaldybes.
R. Garuolis atskleidė, kad mokytojai taip pat skundžiasi pertekline savo darbo biurokratizacija.
Diskusijų metu išaiškėjo, kad ministerija neteikia mokykloms jokių reikalavimų, kurie biurokratizuotų mokytojo darbą, o dėl to reikėtų kaltinti mokyklos direktorius, kurie reikalauja iš mokytojų įvairių ataskaitų rašymo.
Profesinių sąjungų atstovai paminėjo, kad didelė problema yra tai, kad dažnai mokyklų direktoriams trūksta vadybinių sugebėjimų, kurie trikdo darnų švietimo įstaigų darbą, ir siūlė ministerijai skirti daugiau dėmesio jų vadybinių kvalifikacijų kėlimui.
Profesinių sąjungų atstovai pareiškė norintys, kad mokytojai kitų šalių pavyzdžių būtų laikomi valstybės tarnautojais, būtų greičiau pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis ir visiems mokytojams būtų nustatytas minimalus (bazinis) atlyginimas, kuris užtikrintų, kad kur Lietuvoje mokytojas bedirbtų jo atlyginimas negalėtų būti mažesnis.