2013 m. liepos 19 d. Roliškio psichiatrijos ligoninėje vyko susitikimas su LR sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Aldona Jašinskienė, slaugos ir socialinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jurgita Žiūkienė, vyr. teisininkas Petras Grėbliauskas, Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbininkų sąjungos pirmininkė Stanislava Kondraškienė.
Susitikimas surengtas po daugkartinių LPS Solidarumas skundų dėl sudėtingų darbuotojų bei profesinės sąjungos santykių su įstaigos administracija, socialinio dialogo principų ignoravimo, nuolatinių įstatymų pažeidimų ir savo teises ginantiems darbuotojams taikomo psichologinio spaudimo ir persekiojimo.
Pradėdamas susitikimą sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis apipabrėžė keletą pagrindinių problemų, kurias reikia nedelsiant spręsti:
- Darbo vietos rizikos veiksnių vertinimas ir jų mažinimo galimybės;
- Priedai už pavojingas darbo sąlygas;
- Darbo grafikų sudarymas.
Kaip minėjo darbininkų sąjungos pirmininkė Stanislava Kondraškienė, problemos prasidėjo, kai darbuotojai ėmė reikalauti skirti priedą prie atlyginimo už pavojingas darbo sąlygas. Kadangi administracija šio priedo skirti nesutiko, motyvuodama tuo, kad darbas psichiatrijos ligoninėje nėra pavojingas, darbuotojai kreipėsi į teismą. Po to prasidėjo psichologinis spaudimas darbuotojams, nuolatinis persekiojimas, ieškoma preteksto nepalankiems darbuotojams skirti nuobaudas, jiems sudaromas nepalankus darbo grafikas. Be to pagal naujas darbo tvarkos taisykles darbuotojai, norėdami susikeisti pamainomis, turi gauti personalo vadovės sutikimą, kuri tokio sutikimo principingai neduoda, nežiūrint to, kad skyriaus vadovas susikeitimui neprieštarauja ir skyriaus darbas dėl to nesutriktų. Taip pat pirmininkė paminėjo ir keletą atvejų, kai administracija elgiasi akivaizdžiai vadovaudamasi ne ligoninės interesais – visoms teisminėms byloms vesti samdomas advokatas, nors ligoninė turi teisininkę, įdarbinami giminės ir draugai, jiems sudarant palankesnes darbo sąlygas, negu kitiems darbuotojams.
LPS pirmininkė Aldona Jašinskienė taip pat akcentavo didelę psichologinę įtampą, kurią kelia ligoninėje nuolat vykstantys konfliktai tarp administracijos ir profesinės sąjungos narių, akivaizdų geranoriškumo trūkumą ir socialinio dialogo nebuvimą.
Teismo proceso laikotarpiu buvo atliktas darbo vietos rizikos vertinimas, kuris parodė, kad rizika nukentėti nuo pacientų yra ir ji nepriimtina. Įmonė, atlikusi vertinimą, pasiūlė ir planą rizikos veiksniams mažinti – organizuoti darbuotojų mokymus ir trumpinti darbo pamainas iki 12 val. (iki tol dauguma darbuotojų dirbo pamainomis po 24 val.). Deja, šiomis išvadomis ligoninės administracija pasinaudojo kaip priemone nubausti to skyriaus darbuotojus (sanitarus), kurie nepabijojo vertinimo metu nurodyti, kad jaučia pavojų nukentėti nuo pacientų ir kurie visus incidentus su pacientais, kurių metu darbuotojai patiria smurtą, kelia į viešumą. Būtent to skyriaus sanitarams buvo pakeistas darbo rėžimas ir pamainos sutrumpintos nuo 24 val. iki 12 val., dėl to darbuotojai, kurie vyksta į darbą visuomeniniu transportu, nebeturi galimybės atvykti į darbą ir išvykti namo, nes tuo laiku nėra transporto, o darbuotojams vykstantiems nuosavu transportu atvykimo į darbą išlaidos automatiškai padvigubėjo. Žinant kokie nedideli sanitarų atlyginimai, aišku, kad papildomos išlaidos yra labai skausmingos. Be to daugelis sanitarų derina darbą ligoninėje su antraeiliais darbais, įsipareigojimais šeimai, o pamainų pakeitimas tai labai apsunkina. Suprasdamas, kad ligoninės darbininkų sąjungos pritarimo tokiems pakeitimams negaus, darbdavys jų su profesine sąjunga visai nederino ir jokių pastabų teikti neleido. Tai LR SAM audito departamentas vienareikšmiškai įvardino kaip Darbo kodekso 147 str. 1 dalies pažeidimą. Beto, kaip pabrėžė ministras, pagal profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 2012 m. spalio 25 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-457/V-961, 17.3. punkto 2 dalį rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas aptariamas su darbuotojais ar darbuotojų atstovu (atstovais), ar darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai ir koreguojamas atsižvelgiant į jų pastabas ar pasiūlymus. Darbdavys negali vienašališkai patvirtinti tokio plano, kurį siūlo rizikos vertinimą atlikusi įmonė.
Atsakydamas į LPS Solidarumas skundus ir ministro pastabas, Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas pažymėjo, kad jam, kaip vadovui, pirmoje eilėje yra ligoninės pacientų interesai, išskirtinis ligoninės veiklos pobūdis reikalauja nestandartinių sprendimų ir profsąjunga turėtų su tuo susitaikyti. Jis pripažino, kad darbininkų sąjunga negauna informacijos apie planuojamus pakeitimus, bet taip yra dėl to, kad jos atstovai nedalyvauja administracijos rengiamuose susirinkimuose. Skundų rašymas įvairioms kontrolės institucijoms ir teismai nėra tinkamas būdas problemoms spręsti, tai tik didina įtampą. Dėl priedų už pavojingas darbo sąlygas direktorius nurodė, kad jie direktoriaus įsakymu yra įskaičiuoti į pagrindinį atlyginimą jau nuo 2002 metų (analogiškas įsakymas išleistas ir 2012 m.), o bylinėtis darbuotojai sugalvojo tik sužinoję, kad Utenos psichiatrijos ligoninės darbuotojams teismas priteisė tokius priedus.
Nepaisant to, kad susitikimas buvo organizuotas sanitarų problemoms spręsti, į susitikimą buvo pakviesti ligoninės personalo darbuotojai išskyrus sanitarus, todėl kai kurie ligoninės administracijos atstovai bei teisės ir personalo skyriaus vedėja Aušra Paberžienė kaltino sanitarus, sakė kad jų profesinės sąjungos pirmininkė viską meluoja, tačiau teisininkė buvo priversta pripažinti kad pagal projektą ligoninėje palankiomis sąlygomis yra įdarbinta jos duktė.
Apibendrindamas susitikimą sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pažymėjo, kad pacientų interesai neabejotinai yra svarbiausi sveikatos apsaugoje, tačiau tai negali būti motyvas nepaisyti darbo įstatymų. Darbuotojų atkaklumas ginant savo teisėtus interesus yra sveikintinas ir jokiais būdais negalima jų už tai persekioti. Net ir vykstant teismo procesams būtina tęsti darbą ir palaikyti normalius darbinius santykius.
Darbo grafikų sudarymas, užtikrinant darnų įstaigos darbą, yra darbdavio teisė ir pareiga. Galima pagal galimybes atsižvelgti į darbuotojų pageidavimus ir prašymus, tačiau tik nepažeidžiant kitų darbuotojų interesų.
Dėl profesinės rizikos mažinimo veiksmų plano ministras rekomendavo profesinėms sąjungoms pateikti pasiūlymus raštu, ir kartu su administracija ir darbo saugos ir sveikatos specialistais parengti visiems priimtiną planą.
Priedų už pavojingas darbo sąlygas klausimą taip pat galima spręsti derybų keliu – galbūt reikia jį išskirti iš pagrindinio atlyginimo, kad būtų aiškiau, o gal ligoninės finansinė situacija leistų ir kitus sprendimo variantus.
Socialiniam dialogui vystyti ir įvairiems nesutarimams sureguliuoti sutarta kuo greičiau parengti ligoninės kolektyvinę sutarties projektą ir pradėti derybas dėl jos.